fbpx
Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai

„Žavusis žudikas Tedas Bandis“ – antras šūvis visada taiklesnis? (apžvalga)

Kadras iš filmo „Žavusis žudikas Tedas Bandis“

Rezonansiniai nusikaltimai, kraupios žmogžudysčių detalės nuo seno kaitino plačiųjų masių vaizduotę. Viena baisiausių tokių nusikaltimų vykdytojų dalis – serijiniai žudikai, pradedant Džeko Skerdiko siautėjimu Londone, nuolat tampa populiariosios kultūros kūrinių – knygų, filmų, žaidimų – dalimi. Šiuo metu Lietuvos kino ekranuose rodomas filmas „Žavusis žudikas Tedas Bandis“ (rež. Joe Berlinger, 2019) jau n-tajį kartą prikelia vieno žymiausių JAV serijinių žudikų istoriją. Ar naujas jo portretas vertas jūsų pinigų ir laiko?

Pradėti apžvalgą norėtųsi nuo filmo pavadinimo.  Nereikia gerai išmanyti anglų kalbą, jog suprastum, kad originalus filmo pavadinimas „Extremely Wicked, Shockingly Evil and Vile“ yra gerokai nutolęs nuo to, ką filmo plakatuose užrašė jo platintojai Lietuvoje. Tačiau problema čia ne vien grubiame pavadino iškraipyme (prie šito, deja, jau pripratome). Originalus filmo pavadinimas, tai – Tedo Bundy teisme nuskambėjusi teisėjo žodžių citata, tai – verdiktas. Tuo tarpu lietuviškas vertimas – supaprastinta, subjektyvi (gal man Dahmer‘is žavesnis?)  ir nuvalkiota klišė, menkiau atspindinti tiek filmo turinį (didžioji filmo dalis būtent ir praleidžiama teismo salėse), tiek už pavadinimo slypintį nežmonišką nusikaltimų pobūdį. Atrodo, lyg filmo platintojai Lietuvos žiūrovus laiko tokiais truputį dundukais, lyg (kai kurie) politikai prieš rinkimus rinkėjus maitinantys skambiomis bet tuštokomis frazėmis, nes jų nuomone, jie nesugebėtų suvirškinti sudėtingesnių, tačiau iškalbingesnių ir tiesai artimesnių formuluočių. Neskanu…

Žinoma, sunku paneigti ir dalinį žudiko Tedo Bundy žavesį bei charizmą. Savu laiku jis prie televizijos ekranų prikaustė daugelio pasaulio šalių žiūrovus, juk Tedo Bundy teismo procesas buvo bene pirmasis taip plačiai žiniasklaidos nušviestas serijinio žudiko teismas žmonijos istorijoje. Žudiko teismo salėje sukeltas farsas – sprendimas pačiam save ginti ir atsisakyti advokato paslaugų – pavertė šį procesą nepamirštama drama. Aktorius Zacas Efronas filme puikiai atliko Tedo Bundy vaidmenį, o režisierius Joe Berlingeris ekrane preciziškai atkūrė daugelį tesimo salėje vykusių scenų. Deja, aplodismentus galiu skirti tik pirmajam šio dueto nariui – Zacui Efronui.

Turinio prasme „Žavusis žudikas Tedas Bandis“ yra veikiausiai ištikimiausias ir tiksliausias vaidybinis filmas apie šį serijinį žudiką, jo teismą ir mirtį. Tačiau, filmas įdomiausias būtent tose dalyse, kur jis leidžia sau labiausiai nutolti nuo faktinės tiesos, ty. Tedo Bundy ir jo ilgametės partnerės Elizabeth Kloepfer (filme ji vadinama Elizabeth Kendall – vardu kuriuo parašė autobiografinę knygą apie savo gyvenimą su žudiku; vaidina aktorė Lily Collins) santykių vaizdavime. Būtent jame atsiranda išgalvoti charakteriai, nebūti susitikimai, prisipažinimai ir t.t. Kodėl susidaro tokia paradoksali situacija „tikrais faktais paremtame“ filme?

Kadras iš filmo „Žavusis žudikas Tedas Bandis“

Ironiška, bet koją sau pakišo pats režisierius Joe Berlingeris, sausio mėnesį “Netflix” tinkle pristatęs keturių dalių dokumentinį filmą „Pokalbis su žudiku: Tedo Bandžio juostos“ („Conversations with a Killer: The Ted Bundy Tapes”, Joe Berlinger, 2019). Pastarasis filmas puikiai nušviečia Tedo Bundy nusikaltimų, sulaikymo, teismo ir mirties aplinkybes. Filme gausiai naudojami paties serijinio žudiko įkalbėti garso įrašai bei filmuota medžiaga iš teismo salės. Emocinis tikrų dokumentų užkratas yra šimteriopai stipresnis nei filme „Žavusis žudikas Tedas Bandis“ sukurtas jų simuliakras. Kadangi šis filmas taip pat yra platinamas Netflix giganto (tiesa, Lietuvoje per šią platformą jis dar neprieinamas), sunku išvengti dviejų kūrinių palyginimo.

„Žavusis žudikas Tedas Bandis“ lieka dokumentinio Joe Berlingerio kūrinio šešėlyje. Visgi filme kupina nuorodų, jog taip neturėjo būti. Nemažai dėmesio juostoje skiriama Tedo Bundy ir Elizabeth Kloepfer/Kendall santykiams, dalis filmo pateikiama iš šios moters perspektyvos. Tai galėjo būti unikali prieiga prie jau ganėtinai nuvalkiotos medžiagos, naujų įtemptų draminių siužetų atradimas. Deja, režisierius neišlaiko šios perspektyvos ir nesuvaldo medžiagos. Žiūrovui pateikiami bent trys skirtingi filmai:

Serijinio žudiko ir jo mylimosios santykių drama, papasakota iš merginos perspektyvos. II. Roko muzikos lydimas įtempto veiksmo trileris apie serijinio žudiko gaudynes, daugkartinius pabėgimus iš kalėjimo ir jo nusikaltimų tyrimą. III. Klasikinė teismo salės drama su teisėjų, advokatų ir kaltintojų kivirčais.

Kaip jau minėjau, pirma dalis – originaliausia, nors ir labiausiai nutolusi nuo realybės. Tačiau filmas būtų buvęs daug tipresnis, net jei režisierius būtų koncentravęsis į kurią nors vieną dalį. Deja, bandymas apžioti jas visas kartu nulėmė tiek filmo paviršutiniškumą, tiek nuolatinį nuotaikų ir požiūrio taškų kismą jame. Todėl filmas palieka itin blankų ir trumpalaikį įspūdį.

Norintiems plačiau susipažinti su JAV serijinio žudiko Tedo Bundy asmenybe ir nusikaltimai primygtinai rekomenduoju pažiūrėti Joe Berlingerio dokumentinį filmą „Conversations with a Killer: The Ted Bundy Tapes”, jis visais požiūriais tvirtesnis nei to paties režisieriaus vaidybinis „Žavusis žudikas Tedas Bandis“. Šį filmą verta žiūrėti nebent norintiems pasidžiaugti puikiai aktoriaus Zaco Efrono sukurtu žudiko portretu ar visiškai užkietėjusiems filmų apie serijinius žudikus gerbėjams.

Filmo anonsas:

Komentarai