Foto – Marina Juralevičiūtė
Prancūzų poetas, tapęs kino režisieriumi, prodiuseriu ir scenaristu – tai Damienas Odoulis, atvykęs į Lietuvą su savo gyvenimo drauge ir kūrybos mūza, aktore, modeliu bei šokėja Marie-Eve Nadeau. Jis kuria poetišką kiną, ji – atlieka pagrindinius vaidmenis jame. Taip bendradarbiaujant gimė du pastarieji D. Odoulio filmai – „Likęs pasaulis“ („Le reste du monde“, 2011 ) ir „Vilko turtai“ („La richesse du loup“, 2012 ), kuriuos jie ir atvyko pristatyti Lietuvos kino žiūrovams.
Pirmieji Damieno Odoulio žingsniai kino pasaulyje žengti 1988 metais. Nuo to laiko jis sukūrė dešimt trumpametražių, tris dokumentinius ir šešis pilnametražius kino filmus. Su šio režisieriaus kūryba festivalio žiūrovai jau turėjo progą susipažinti 2007 metais, kuomet buvo parodyta jį išgarsinusi juodai balta kino juosta „Dvelksmas“ („Le souffle“, 2001), apkeliavusi daugybę festivalių ir 2001 metais pelniusi „Specialųjį žiuri prizą“ tarptautiniame Bratislavos kino festivalyje ir Venecijos kino festivalio „Specialųjį žiuri prizą“ bei Tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI prizą.
Sausio 25 dienos vakaras kino centre „Skalvija“ buvo skirtas „Likusio pasaulio“ peržiūrai ir bendravimui su šio filmo kūrėju ir pagrindine aktore. Besidomintieji naujausiu prancūzų kinu pamatė įtaigią dramą apie sudėtingus šeimos santykius. Filmo siužetas – tai trijų seserų (Evos, Juditos ir Aureli), jų nevalingo tėvo ir jo alkoholikės draugės gyvenimų istorija. Visai šeimai vakarieniaujant paaiškėja ilgai slėpta paslaptis, kad vyriausia iš seserų, Judita, gali būti kito tėvo dukra. Ši susiruošia ieškoti savo mirusios mamos pirmosios meilės, kad patvirtintų ar paneigtų šį faktą. Tuo pačiu metu vyksta dramatiški įvykiai ir pagrindinės filmo herojės, kurčiųjų vaikų mokytojos Evos (aktorė Marie-Eve Nadeau), gyvenime – nusižudo jos mylimasis, o ji sužino, kad laukiasi jo kūdikio. Šiuos gyvenimo sukrėtimus Eva išgyvena viena, mat visi šeimos nariai panirę į savo asmeninius išgyvenimus ir problemas. Filme nuolatos juntama tarp šeimos narių tvyranti įtampa, paslapties nuojauta, kitokių santykių ilgesys. Juostoje kalbama apie bendražmogiškas temas, tokias kaip motinystė ir tėvystė, artimo žmogaus netektis, atsakomybė už kitą ir sunkius sprendimus, kurie gali išlaisvinti arba sužlugdyti.
Foto – Marina Juralevičiūtė
Po filmo peržiūros Damienas Odoulis žiūrovams pasiūlė pamatyti ir kitą jo filmą „Vilko turtai“, kuris papildo ir pratęsia „Likusį pasaulį“. „Aš bandžiau patekti į šeimą ir parodyti, kaip aš ją matau. Rodau šiek tiek tragiškus dalykus ir bandau nueiti už įprastų dalykų ribų“, – apie filmą pasakojo režisierius ir iš karto prisipažino, kad nemėgsta kalbėti apie savo sukurtus filmus. Į auditorijos užduotą klausimą „Kaip gimė filmo idėja?“, jis atsakė, kad ji gimė iš asmeninės patirties: ,,Turėjau tetą, kuri mirė, kai man buvo trylika metų. Ji nebuvo mano senelio dukra, tai buvo šiokia tokia šeimos paslaptis… O jeigu kalbėtume apie pagrindinę filmo veikėją Evą, aš norėjau sukurti personažą, kuris yra šiek tiek atitrūkęs nuo pasaulio. Ir kaip matėte, visos svarbios jos dramos įvyko vienu metu, tačiau niekam aplinkui tai nerūpėjo. ,,Geras“ XXI amžiaus žmonių mokėjimas įsiklausyti“, – žmonių nesugebėjimą šeimoje kalbėtis ironizuoja režisierius. ,,Jeigu šioje salėje yra žmonių, mačiusių ,,Dvelksmą”, tai šis filmas buvo atsakas į jį, kuriame aš kalbėjau apie vyriškumą. Šiame filme norėjau sukurti moterišką portretą, norėjosi parodyti moterų pasaulį ir jų tarpusavio bendravimą. Bet tuo pačiu ir pasaulį, kuriame žmonės nebendrauja. Dėl to ir pradėjau bei baigiau filmą vaizdais, kuriuose matomi vaikai, bendraujantys gestų kalba. Nes man atrodo, kad kurtieji komunikuoja daugiau negu mes – girdintys“, – apie filmo siužeto pasirinkimą kalbėjo D. Odoulis.
Žiūrovai domėjosi ir pagrindine filmo aktore Marie-Eve Nadeau ir jos klausė, ar nebuvo sunku dirbti su vaikais: „Man tai buvo įsimintiniausia filmavimo dalis ir labai įdomi patirtis“, – atsakė ji ir prisipažino, kad jai, baigusiai šokių mokyklą, nebuvo sunku kalbėti su filme vaidinusiais vaikais gestų kalba, nes kūno judesys jai yra labai svarbus ir artimas. „Po šio filmo man pasidarė įdomus kurčiųjų pasaulis, kad aš net papasakojau Damienui, jog noriu toliau gilintis į šią temą ir pradėjau kurti dokumentinį filmą apie girdinčius vaikus, gimusius kurtiems tėvams. Demainas šį filmą prodiusavo, jis jau beveik baigtas, dabar jam kuriami angliški subtitrai“, – apie filmo kūrimo metu gimusius naujus planus pasakojo aktorė, o festivalio koordinatorė, vertusi šį pokalbį, išreiškė viltį, kad šis filmas galėtų būti rodomas kitų metų „Žiemos ekranų“ festivalyje.
„Savo filmuose labai dažnai dirbu su neprofesionaliais aktoriais. Man tai labai svarbu. Marie-Eve Nadeau irgi yra neprofesionali aktorė. Aš mėgstu žaisti tokį žaidimą – neprofesionalius aktorius sujungti į vieną komandą su profesionalais ir žiūrėti, kaip jie vaidina. Ne visi profesionalūs aktoriai tai mėgsta, bet iš tokios jungties gimsta visai kitokia energija. Mano nuomone, profesionalūs aktoriai šiaip būna nepakenčiami, tačiau kai jie pastatomi į šiek tiek nepatogią padėti, jie tampa žmogiškesni“, – atviravo režisierius. „Kodėl Jums atrodė, kad būtent Marie-Eve Nadeau turi atlikti Evos vaidmenį?“ – klausė žiūrovai. ,,Gyvenime Marie labai panaši į Evos personažą, aš maniau, kad į daugelį dalykų jos reaguoja panašiai. Be to, kurti filmą su Marie yra paprasčiau, nes mes gyvename kartu“, – atsakė D. Odoulis.
Filmo seansas ir susitikimas su svečiais baigėsi žiūrovų išsakytais komplimentais Marie-Eve Nadeau už įtaigią vaidybą, o Damienas Odoulis buvo palydėtas aplodismentais.
