
D. Stumbrio nuotrauka
Moksleiviai, visa klase traukiantys žiūrėti filmų į kino teatrus ir patys juos kuriantys, pedagogai, besigilinantys į esminius kino suvokimo ir kūrimo principus, kad vėliau jais pasidalintų su ugdytiniais, jaunieji kino profesionalai, ieškantys naujų interaktyvių būdų, kaip mokyklos bendruomenę sudominti pamokomis iš kino. Visus juos dvejiems metams buvo subūręs iki šiol didžiausias kino edukacijos projektas mokykloms „Mokausi iš kino“, kurį inicijavo „Skalvijos“ kino centras.
Į keturias kino edukacijos formas – filmų peržiūras, diskusijas po jų, ekskursijas kino teatre ir filmų kūrimą – orientavęsi projekto rengėjai teigia, kad susidomėjimas edukacine kino puse pranoko visus lūkesčius. Nuo 2011-ųjų rudens filmus žiūrėjo ir kartu su profesionaliais diskusijų moderatoriais analizavo 18 tūkst. Lietuvos moksleivių. Apie 3,5 tūkstančio moksleivių patys kūrė trumpametražius filmus, kurie vėliau viešai demonstruoti kino teatruose. Per 2 tūkstančius jų apsilankė ekskursijoje kino teatre „Pasaka“. Čia jie susipažino su kino teatro aparatinės veikla,
stebėjo, kaip paleidžiama kino juosta
„Vertinant „Mokausi iš kino“ rezultatus svarbiausia yra tikrai ne skaičiai. Tik prasidėjus projektui nuolat pasipildavo klausimų, kur būtų galima įsigyti kukurūzų spragėsių, gaiviųjų gėrimų, ar filmai bus rodomi 3D formatu. Moksleiviai nenoriai sėsdavosi ratu diskusijai po filmo ir ne visada suprasdavo, kam apskritai ji reikalinga. Projektui įsibėgėjant tokie klausimai tapo retesni. Pedagogai vis drąsiau patys pradėjo teirautis diskusijų ir netgi pasijuto šiokia tokia konkurencija, nes diskusijoje galėdavo pasilikti ribotas skaičius vaikų“, – pasakojo „Mokausi iš kino“ projektą koordinavusi Goda Sosnovskienė iš „Skalvijos“.
Pasak G. Sosnovskienės, didelį džiaugsmą projekto rengėjams suteikė stebėjimas, kaip matyti filmai atliepia moksleivių pasaulį, jų kasdieninio gyvenimo situacijas, skatina naujai jas apmąstyti ir keisti požiūrį. Tarp tokių pavyzdžių – paauglės iš Vaikų socializacijos centro. Jos prieštaringai sutiko filmą „Akvariumas“ apie bendraamžę maištininkę, tačiau, projekto organizatorių nuostabai, būtent nuo jo atsispyrė kurdamos savo filmą.
„Mokausi iš kino“ diskusijas, ekskursijas kino teatre bei kūrybines kino dirbtuves moksleiviams vedė apie 30 kino režisierių, operatorių, kritikų ir kitų kino srities profesionalų. Sukaupta patirtimi jie taip pat pasidalijo su keliais šimtais šalies pedagogų; jiems skirtuose mokymuose pedagogai susipažino su kino taikymo būdais pamokose. Kinas išskirtas kaip paveiki priemonė klasei suburti ir geresniam tarpusavio santykiui kurti.
Pasak animatorės Urtės Budinaitės, animacijos dirbtuvių metu pasitaikė ne vienas atvejis, kai klasėje ne itin aktyvus moksleivis per dirbtuves pelnydavo bendraklasių pagarbą: „Jis neturėdavo nei brangaus kompiuterio, nei telefono, nei planšečių, kurias demonstruodavo kiti, bet pasižymėdavo lakia vaizduote ir visi pradėdavo jo klausyti, kitaip bendrauti“.

Pasibaigus projektui „Mokausi iš kino“, jo rengėjai kviečia mokytojus ir toliau lankytis svetainėje www.mokausiiskino.lt. Nuo rudens čia bus atnaujinama informacija apie projekto rengėjų ir partnerių siūlomas kino edukacijos veiklas. Be to, iš svetainės galima atsisiųsti metodines medžiagas filmų aptarimui.
Mokytis iš kino moksleivius bei pedagogus Vilniuje skatino „Skalvija“, „Pasaka“ bei kino kompanija „Čiobreliai“, Kaune – Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatoriai (VšĮ „Visos mūzos“), Panevėžyje – kino centras „Garsas“. Regiono mokyklose svečiavosi mobilus kino teatras „Kino busas“ (VšĮ „Kultūrinių projektų centras“).
Pasiteiravimui:
Goda Sosnovskienė,
„Skalvijos“ kino centro edukacinių programų koordinatorė,
Tel: 5 2610505, goda@skalvija.lt