fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Kinas po žvaigždėmis, Kino pavasaris, Rodoma kine

„Trumanas“: atsisveikinimo menas (apžvalga)

Kadras iš filmo „Trumanas“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Trumanas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Šis filmas – vienas iš tų, kurie gali patikti labai arba patikti šiek tiek, bet veikiausiai atsiras nedaug žiūrovų, kuriems jis nepatiks visiškai, pasirodys atstumiantis ir neartimas. Cesco Gay „Trumanas“ (Truman, 2015) neužgaus ne dėl to, kad yra drungnas ar neprovokuojantis filmas. Tiesiog tai labai žmogiškas, žemiškas pasakojimas, kuriame skausmingos ligos ir mirties temos perteikiamos itin grakščiai ir šviesiai. Filme atpažįstamų momentų ras kiekvienas, kuriam nors kartą teko tarti artimam žmogui „sudie“. Ir ne taip jau svarbu, koks buvo to atsisveikinimo „svoris“ – mirtis, išsiskyrimas su mylimu žmogumi, brangaus draugo ar šeimos nario išvykimas gyventi į kitą šalį ar miestą. To užteks pajusti empatiją herojams, turintiems keturias dienas pabūti kartu, pasidžiaugti vienas kito draugija ir atsisveikinti – šįkart visam laikui.

Pirmiausia, pradėkime nuo svarbiausių dalykų. Trumanas yra šuo. Pagyvenęs, mąslus, kantriai šlubuojantis bokseris. Jo šeimininkui Chulianui (Ricardo Darínas) – paskutinės stadijos vėžys. Argentinietis aktorius, reikšmingą gyvenimo dalį nugyvenęs Madride, apsisprendžia jam likusį laiką praleisti ne kovojant – kaip gydytojas patvirtina – su neįveikiama liga, o dėliojant paskutinius gyvenimo taškus. Iš kurių vienas svarbiausių – klausimas, kam patikėti Trumano globą. Nuogąstavimas dėl gyvūno – konsultacija su veterinaru, siekiant palengvinti gyvūno trauminę patirtį mirus šeimininkui, interviu su galimais naujais šuns globėjais – tampa tragikomišku pasakojimo leitmotyvu.

Jei Chulianui tektų tvarkytis su šiomis užduotimis vienam, filmas, ko gero, būtų tiesiog šiuolaikinė ispaniška Vittorio De Sicos „Umberto D“ versija. Ir nors meilė keturkojui augintiniui bei šviesiai melancholiškas tonas neabejotinai sieja šiuos filmus, „Turmanas“ yra filmas ne apie vienatvę, bet apie draugystę.

Kadras iš filmo „Trumanas“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Trumanas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Chulianą aplanko jo geras draugas, Kanadoje šeimą sukūręs, universitete dėstantis Tomas (Javieras Cámara), ištikimas ir kantrus bendražygis, turintis ne tik padėti draugui atsisveikinti, bet ir pats rasti drąsos stoti į akistatą su neišvengiamai artėjančia netektimi. Ribotas vizito laikas – keturios dienos – sustiprina senkančio laiko jauseną, padaro ją itin apčiuopiamą.

Filmo šerdis – įtaigūs personažų portretai, užpildyti žmogiškomis detalėmis. Regime autentiškas, dažnai prieštaringas reakcijas ir jausmus, kuriais lengva patikėti. Būdamas aktoriumi Chulianas ir gyvenime neišvengiamai bando užsidėti nerūpestingo žmogaus kaukę. Tomas, ramiai ir kantriai priima nedidelius Chuliano ekscentriškumus. Stebi, pernelyg nesikiša, išsako, bet neprimeta savo nuomonės, o prireikus, nedramatizuodama paima situaciją į savo rankas. Jis – idealus antraplanis aktorius, be kurio pagrindinio vaidmens atlikėjas niekaip negalėtų sužibėti. Lengva suprasti, kuo šie žmonės patraukė vienas kitą, kaip per daugybę metų jie erzino ir kartu papildė vienas kitą.

Abu pagrindiniai aktoriai atlieka solidų darbą. Ricardo Darinas (publikai pažįstamas iš filmų „Šiuolaikiniai žvėrys“, „Pilnos rankos pistoletų“, „Paslaptis jų akyse“) kuria ekspresyvaus, dėmesio centre nevengiančio būti, šiek teik egocentriško, bet kartu ir jautraus pusamžio vyriškio, susidūrusio su skausmingu gyvenimo baigtinumo faktu, vaidmenį. Javiero Cámaros („Užsimerkus gyventi paprasčiau“, „Aš tokia susijaudinusi!“, „Pasikalbėk su ja“) sukurtas Tomas – visad šiek tiek liekantis bičiulio šešėlyje (išskyrus momentus, kai tenka apmokėti sąskaitas) – puikia įsikūnija į nuosaikaus, tvirtą atramą suteikiančio draugo amplua.

Kadras iš filmo „Trumanas“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Trumanas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Trumane“ regime ilgametę draugystę, kuri nereikalauja „apšilimo“, santykius, kuriuose gali rėžti tiesą, gali prisipažinti, kad nenorėjai atvykti, kad atvažiuoti privertė žmona, patraukti vienas kitą per dantį, o prireikus – suteikti erdvės draugui pabūti vienam, tam, kad ramiai galėtų nusišluostyti ašaras.

Režisierius, nedarydamas iš intymumo prekės, subtiliai atskleidžia, kaip sunku pasakyti svarbiausius dalykus artimiausiems žmonėms, leisti sau ir kitam būti pažeidžiamu. Filme puikiai matome, kaip atsivėrimo gestas tampa iššūkiu tiek atsiveriančiam, tiek tam, kam atsiveriama. Būtent todėl dažnai labiau nei žodžiais komunikuojama mažais gestais, o patys atviriausi tampa ketvirtos valandos nakties pokalbiai telefonu, sušvelninti tamsos ir saugaus atstumo.

Filme netrūksta komiškų situacijų, bet nepanašu, kad norėta publiką dirbtinai linksminti, prikišamai parodant, jog apie sudėtingą temą galima kalbėti linksmai. „Trumanas“ – jautrus, tačiau ne sentimentalus, vengiantis dramos, bet nesistengiantis užmaskuoti natūraliai kylančias įtampas atsisveikinimo ritualas. Visas filmas susideda iš mažų palaipsniui sakomų „sudie“, kuriuose telpa išsiskyrimo melancholija ir dėkingumas už drauge praleistą laiką.

Filmą galėsite pamatyti „Kine po žvaigždėmis“ 2016 Liepos 2 d.

Filmo anonsas:

Filmo seansai:

kovo 31, Ketvirtadienis, 20:00-21:50, Pasaka, DS, Vilnius

balandžio 01, Penktadienis 21:30-23:20, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius

balandžio 02, Šeštadienis 20:15-22:05, Forum Cinemas Akropolis, S02, Vilnius

balandžio 03, Sekmadienis 18:00-19:50 Forum Cinemas Panevėžys, S03, Panevėžys

balandžio 03, Sekmadienis 18:15-20:05 Forum Cinemas Kaunas, S01, Kaunas

Daugiau seansų galite rasti čia.

Komentarai

Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.