Fotografė Vytautė Ribokaitė
Pilnutėlėje „Skalvijos“ kino centro salėje rugsėjo 22 d. buvo atidarytas 19-asis tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Šiemet jis kvies permąstyti tikrovę. Festivalio tema – realybės rekonstrukcijos – siūlo pažvelgti į realybę kaip į nuolat kintančią, judrią terpę, kuria laisvai manipuliuoja stebėtojo žvilgsnis.
Be pagrindinės festivalio programos, kurią sudaro šeši 2021-2022 m. sukurti filmai, žiūrovų dar lauks dvi retrospektyvos ir dvi teminės programos.
VDFF tradiciškai buvo atidarytas lietuvišku filmu – Eitvydo Doškaus debiutiniu trumpametražiu dokumentiniu darbu „Čia buvo Vilnius“. Seansą Lietuvos medicinos bibliotekos kino salėje lydėjo Pauliaus Kilbausko ir Vyginto Kisevičiaus gyvai atliekama muzika.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
„Realybės rekonstrukcijos – tai užuomina į kuriantį dokumentininko žvilgsnį. Norime priminti, apie ką yra šis festivalis ir kokią dokumentiką jam atrenkame. Sudarinėdamos programą visuomet ieškome įdomių formų, stiprios kūrybos ir autorystės. Pagrindinėje programoje yra šeši nauji filmai, kurie ir atitinka šiuos kriterijus“, – pristatydama pagrindinę festivalio programą kalbėjo jo programos sudarytoja Eglė Maceinaitė.
VDFF mėgta ieškoti dokumentikos dialogų su kitomis disciplinomis ar kino istorija.
„Viena programa, kuria džiaugiamės, tai bendradarbiavimas su tarptautiniu architektūros simpoziumu, „Erdvės politika“, kuris greitai prasidės. Filmus atrinkome kartu su Mante Valiūnaite. Taip pat pakvietėme kino tyrinėtoją Oleksandą Teliuk, kuris yra vyriausiasis Nacionalinio Oleksandro Dovženko centro archyvaras, sudaryti mums programą „Černobylis: utopija ir apokalipsė“. Jis pasiūlys pažiūrėti Černobylio avarijos kronikas, siūlydamas šiandieninį žvilgsnį. Jis pristatys ir visus seansus“, – pridūrė E. Maceinaitė.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
19-ajame VDFF lankytojai galės pažiūrėti dvi retrospektyvines programas. Pirmoji skirta italų dokumentinio kino režisierei Cecilijai Mangini, antroji – mėgėjiškam namų kinui.
„Kiekvienais metais vieną iš dviejų retrospektyvų skiriame Baltijos šalių arba Lietuvos dokumentiniam kinui. Sudarinėdami šias programas norime atsispirti nuo akademinio konteksto ar naujausių kino srities tyrimų.
Šiais metais pristatome lietuvių kino mėgėjų namų kino programą. Tai yra ir mano tyrimų laukas, pastaruosius dvejus metus gyvenu šia tema. Būtų galima šiuos filmus palyginti su šeimyniniais nuotraukų albumais. Juose – kai kurie kino mėgėjai sukūrė ir dokumentinius filmus – fiksuojamos įvairios šeimų šventės, įsimintinos akimirkos arba gražūs kasdienybės kadrai.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Galvodami, kaip geriausiai pristatyti retrospektyvą, nusprendėme ją daryti išplėstinę – ji yra sudaryta iš dviejų dalių.
Vieno specialaus seanso metu, kuris vyks „Skalvijos“ kino centre, parodysime nedidelę programą tiek juodraštinių siužetų, tiek baigtų ir vientisų dokumentinio kino kūrinių. Tai yra nebylūs filmai, todėl fortepijonu jiems akomponuos Simona Zajančauskaitė.
Antroji dalis bus atidaryta rugsėjo 23 d. Tai yra ekspozicija „Planetos“ erdvėje. Joje bus pristatomi trijų kino mėgėjų archyvų dalys. Ji veiks iki festivalio pabaigos“ – mėgėjiško namų kino programą „Apie namus ir draugus“ pristatė viena iš VDFF organizatorių Ona Kotryna Dikavičiūtė.
Fotografė Vytautė Ribokaitė
Antroji festivalio retrospektyva skirta Cecilijai Mangini. Ją sudarys trys trumpametražių filmų programos.
„Norėjome pasirinkti vardą, kuris nėra gerai žinomas, bet dokumentinio kino istorijoje yra svarbus. Nusprendėme pristatyti Italijos pirmosios moters režisierės, kūrusios dokumentinį kiną, Cecilia Mangini retrospektyvą.
Ši režisierė daugiausiai kūrė 6-7 deš. Ją dominusios temos – Pietų Italijos maginiai ritualai, nykstančios bendruomenės ir papročiai. Režisierė daug kalbėjo apie marginalizuotų socialinių grupių gyvenimą, kūrė su Pieru Paolo Pasolini ir kitais to meto Italijos režisieriais.
Įdomi, veržli kūrėja, kurios filmai iš naujo buvo atrasti visai neseniai, pastaraisiais metais suskaitmeninti bei pristatyti. Jos restrospektyvos buvo parodytos vienuose svarbiausių dokumentinio kino festivalių. Pagalvojome, kad būtų puiki proga su ja susipažinti ir prisiminti vis rečiau sutinkamą dokumentinio trumpametražio kino formatą“, – apie Cecilijos Mangini retrospektyvą kalbėjo O. K. Dikavičiūtė.
Festivalis vyks Vilniuje rugsėjo 22-spalio 2 d., Kaune rugsėjo 28-30 d. ir Alytuje rugsėjo 26 d.
Renginio akimirkos
