„Scanoramos“ programoje – kino maištininkės Lilianos Cavani retrospektyva

„Moteris turi dirbti lygiai su vyru ir savo teises įrodinėti darbais, o ne žodžiais“, – yra sakiusi italų režisierė Liliana Cavani. Būtent jai – vienai ryškiausių pasaulio kino kūrėjų – skirta šių metų Europos kino festivalio „Scanorama“ programa „Iš arčiau“.

Iš aštuonių filmų sudaryta retrospektyva aprėpia iškiliausius aštuntojo ir devintojo dešimtmečio L. Cavani darbus bei 2023 m. sukurtą  naujausią jos kūrinį „Laiko tvarka“. Režisierės kūriniai kviečia apmąstyti žmogaus prigimtį, tiesos paieškas, moralės ribas ir istorinę atmintį.

Reklama

„Liliana Cavani nesileidžia į kompromisus, kalba drąsiai ir be užuolankų. Jos filmai griauna sustabarėjusias moralines normas, atveria skaudžius istorijos puslapius ir kelia nepatogius klausimus, kuriuos paprasčiau būtų nutylėti. Tiesos paieškos jai visada buvo svarbesnės už publikos aplodismentus ar kritikų palankumą“, – teigia festivalio įkūrėja ir vadovė Gražina Arlickaitė.

L. Cavani vardas į kino istoriją įrašytas ne tik dėl išskirtinio talento, bet ir dėl tvirtos laikysenos. Ne paslaptis, kad praėjusio šimtmečio pabaigoje kino pasaulyje dominavo režisieriai vyrai. Vis dėlto, tarp jų italė nesijautė nei silpnesnė, nei pažeidžiamesnė – ji užtikrintai prasiskynė kelią į režisūrą, pelnė pagarbą ir kūrė lygiai su savo kolegomis.

Filmas, sukėlęs skandalą

Vienas ryškiausių retrospektyvos akcentų – filmas „Naktinis portjė“, pasakojantis apie po karo užsimezgusius buvusios Aušvico kalinės ir nacių karininko santykius. 1984 m. pasirodęs filmas šokiravo tuometį pasaulį: L. Cavani sulaukė kaltinimų dėl nepagarbos Holokausto aukoms ir sadomazochistinio santykio vaizdavimo. Nepaisant kilusio nepasitenkinimo, filmas sulaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo ir paklojo pamatus tolesnei režisierės karjerai.

Šio filmo fenomeną atskleidžia režisieriaus Adolfo Conti dokumentinė juosta „Naktinis portjė: legendinio filmo skandalas“, kurią taip pat bus galima išvysti „Scanoramoje“. Filme L. Cavani ir pagrindinė filmo aktorė Charlotte Rampling dalijasi, kodėl norėjo sukurti filmą apie aukos ir budelio galios santykį bei tyrinėti kaltės, seksualumo ir atminties temas.

Italijos šešėliai

Retrospektyvos programoje – ir filmas „Oda“, sukurtas pagal Curzio Malaparte 1949 m. pasirodžiusį to paties pavadinimo romaną, kuris, laikui bėgant, buvo išverstas į daugelį kalbų, tarp jų – ir į lietuvių kalbą. L. Cavani filme atveria diplomatinio gyvenimo užkulisius tarp Aljanso ir Italijos pajėgų Antrojo pasaulinio karo metu, kupinus korupcijos ir moralinio nuosmukio.

Filme atskleidžiami Neapolio prostitucijos užkulisiai ir slapti mafijos sandoriai su amerikiečių pareigūnais Sicilijoje. Režisierė ir vėl sulaukė aršios kritikos bei kaltinimų už nacionalinės garbės ir orumo įžeidimą. Tačiau filmas skynė laurus – „Oda“ buvo pristatyta 1981 m. Kanų kino festivalyje ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Kas yra tikras tikėjimas? 

Svarbi L. Cavani kūrybos ašis – tikro tikėjimo paieškos. Ji nepainioja tikėjimo su dekoratyviu religingumu. Nemeluoto šventumo sampratą režisierei labiausiai atitiko šventojo Pranciškaus figūra, kuriai ji paskyrė net keturis filmus.

„Scanorama“ pristato juostą „Pranciškus“, kurioje pasakojama apie šventojo jaunystės nuopuolius, karo patirtį, ryžtą atsisakyti turto ir gyventi tarp vargšų.

Nuo šokiruojančių temų iki dėmesio kurtiesiems

L. Cavani gvildena ir išminties bei galios troškimo temą. Filme „Milarepa“ režisierė išryškina svarbiausius vieno žymiausių Tibeto poetų ir mistikų Milarepos gyvenimo etapus – kerštą pasitelkiant juodąją magiją, išminties ir šviesos paieškas, pastangas atsiskirti nuo materialiojo pasaulio. Filmas parodo, kokia sudėtinga gali būti žmogaus vidinė kova tarp žemiškų troškimų ir dvasinio tobulėjimo.

Kitame retrospektyvos filme – „Anapus gėrio ir blogio“ – L. Cavani pasakoja apie vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche’s paskutinuosius gyvenimo metus. Juosta atskleidžia F. Nietzsche’s filosofinių idėjų raidą, supažindina su jo mintimis apie Dievo mirtį ir moralę.  

Programą papildo dar vienas kitokios problematikos L. Cavani darbas – „Kur tu esi? Aš čia!“. Filme nagrinėjamos kurčiųjų patirtys ir jų pastangos gyventi pilnavertį gyvenimą nepaisant visuomenės primetamų stereotipų. Režisierė šiuo filmu reikšmingai prisidėjo prie kurčiųjų bendruomenės reprezentavimo ir integracijos Italijoje skatinimo.

Programoje – ir naujausias filmas

Retrospektyvos programą užbaigia filmas „Laiko tvarka“ (2023), įrodantis, kad L. Cavani kūryba išlieka aktuali ir šiandien. Naujausioje savo juostoje režisierė kelia klausimą: kas būtų, jei sužinotume, kad pasaulio pabaiga mus ištiks po kelių valandų? Filme susipina laiko, gyvenimo trapumo ir tarpusavio santykių temos, o žiūrovas kviečiamas susimąstyti apie savo pasirinkimus, praeities svarbą ir dabartį.

Juosta „Laiko tvarka“ 2023 m. buvo pristatyta Venecijos kino festivalyje. Jo metu L. Cavani buvo įteiktas prestižinis apdovanojimas „Auksinis liūtas“ už viso gyvenimo nuopelnus.

Garsios italų režisierės retrospektyvą „Scanorama“ rengė bendradarbiaudama su Italijos ambasada ir Italijos kultūros institutu.

Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 6–23 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Gargžduose, Vilkaviškyje ir Visagine.