Fotografė Vytautė Ribokatė
19-asis „Nepatogaus kino“ festivalis ketvirtadienio, spalio 16 d., apdovanojo keturis konkursinių programų dokumentinius filmus. Nors praėjo jau 10 festivalio dienų, žiūrovai dar turės 10 dienų pamatyti tiek apdovanotus, tiek kitas nepatogias festivalio juostas.
Pirmasis buvo apdovanotas režisierės Hind Meddeb filmas „Sudanai, atminki mus“. Jis varžėsi Poveikio konkursinėje programoje. Ji skirta dokumentiniams filmams, kuriuose nagrinėjamos esminės politinės problemos. Juose nagrinėjamos temos yra ypač nepatogios, tačiau filmai įžiebia didžiausius pokyčius.
Žiuri, kuią sudarė Ivanas Sautkinas, Tommy Gulliksenas ir Charlie Phillipsas, pagrindinį prizą skyrė juostai, kurioje pasakojama apie nuostabius žmones, kurie visa širdimi myli savo žemę. Kaip teigė žiūri, filme gausu gražių eilėraščių ir dainų, jis kalba apie laisvę ir jos kainą, bet taip pat ir apie siaubingą neteisybę, kurios pasaulio žiniasklaida nenori matyti. „Sudanai, atminki mus“ veiksmas vyksta Rytų Afrikoje, tačiau jame galima pamatyti ir dvasinį ryšį su tais, kurie išėjo į gatves protestuoti prieš neteisybę Kairo Tahriro aikštėje, Stambulo Taksime, Kyjivo Maidane, Tbilisio Rustavelio prospekte ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Šie žmonės turi būti prisimenami, nes jie už laisvę savo šalyse sumokėjo savo krauju.
Žaliosios konkursinės programos žiuri (Aurelija Plūkė, Monica Lazurean-Gorgan ir Margje de Koning) apdovanojimą skyrė režisieriaus Petr Lom filmui „Aš esu upė, upė yra aš“.
Fotografė Vytautė Ribokatė
Žiuri teigimu, dokumentika pasižymi subtilia savo personažo jėga ir giliu upės bei žmonių ryšiu. Filmo stiprybė slypi jo autentiškume – būde, kuriuo jis kviečia pajusti Vanganujaus upės dvasią kaip gyvą esybę, atspindinčią pasaulėžiūrą, kurioje gamta ir žmonija yra neatskiriamos. Savo nuoširdumu ir jautrumu šis filmas palieka ilgalaikį emocinį įspūdį ir pagarbos gamtai jausmą.
Ši programa yra skirta filmams, pasakojantiems apie reiškinius, vietas, žmones ir kitas būtybes, kurių istorijos leidžia naujai pamatyti ekologinius iššūkius ir jų sprendimo būdus.
Atradimų konkursinėje programos, joje apdovanojami pirmąjį arba antrąjį filmą sukūrusių režisierių darbai, nugalėtoju tapo Andra MacMasters darbas „Šviesi ateitis“. Šios konkursinės programos vertintojai buvo Simonas Mozgovyi, Romas Zabarauskas bei Vivian Schröder.
Apdovanodama rumų režisierę žiuri teigė, jog šis filmas yra tikras perlas, įrodantis, koks įtraukiantis gali būti darbas su archyvine medžiaga, kai sujungiama dramaturgija su išskirtiniu meistriškumu.
Naudodama archyvinius vaizdus ir įrašus iš 1989 m. Šiaurės Korėjoje vykusio Socialistinio pasaulio jaunimo ir studentų festivalio, sukuria gaivų, provokuojantį ir sudėtingą filmą, skatinantį susimąstyti, kaip totalitarinė praeities propaganda vis dar formuoja šiandienos pasaulinius naratyvus. Visa tai daroma kartu su nenugalima jaunimo aistra, kuri net už Geležinės uždangos rado būdų protestuoti ir švęsti gyvenimą. Pasaulyje, kuris dažnai atrodo beviltiškas, šis filmas perspėja saugotis populistinių atsakymų ir palieka erdvės tikėjimui šviesia ateitimi.
Fotografė Vytautė Ribokatė
„Nepatogaus kino“ festivalio „Jauno balso“ žiuri kasmet išrenka jaunimui aktualiausią ir svarbiausią filmą, šįkart juo tapo režisieriaus David Osit filmas „Grobuonys“.
Jaunieji žiur nariai apdovanojimą skyrė už tai, kad “filme nuosekliai nagrinėjamų temų spektras nuolat stato žiūrovą į poziciją, kurioje įsitikinimas, kad savo moralinį sprendimą priimti yra gana paprasta, yra sukrečiamas plataus masto problemų verpetuose.
Už nuoseklų nusistovėjusių įsitikinimų kvestionavimą ir priminimą, kad svarbiausi dalykai gaudant nusikaltėlius nėra tik antrankiai, ginklai, gėdos mechanizmai ar bausmės, kurias jie atneša, bet ir humaniško teisingumo būtinybė.“
„Jauno balso“ žiuri sudarė Ieva Jurkūnaitė, Laurynas Grikštas, Laura Laurinavičiūtė, Kamilė Zinkevičiūtė ir Mykolas Diržinauskas.
