Kristinos Sereikaitės-Kaziliūnienės nuotrauka
Režisierius Marius Ivaškevičius šiandien kiek nerimastingai dairėsi prie kino salės, sveikinosi su draugais ir pažįstamais. To priežastis – šiandien išankstinėje premjeroje pristatytas jo pirmasis pilnametražis filmas „Santa“ (2014 m.).
Filmas žiūrovą nukelia į Lietuvą ir Suomiją. Vieniša mama lietuvė Inga (akt. Sandra Daukšaitė) kartu su savo sūnumi Vincu (akt. Ovidijus Petravičius) nukeliauja į Laplandiją susipažinti su žilabarzdžiu Kalėdų seneliu, kurį įkūnija Jussi (akt. Tommi Korpela). Jussi įsimyli Ingą, tačiau netrukus romantiką sudrumsčia sūnaus Vinco nelaimė – jis sunkiai suserga. Inga griebiasi Jussio it paskutinio šiaudo, o šis suvokia, kad privalo jai padėti.
Pasibaigus išankstinei peržiūrai kelias sekundes salėje vyravo tyla, po jos – žiūrovų plojimai.
Kristinos Sereikaitės-Kaziliūnienės nuotrauka
Parodė viską, ką norėjo
Surengtoje spaudos konferencijoje buvo galima pamatyti pagrindinius filmo kūrėjus: režisierių M. Ivaškevičių, aktorius O. Petravičių, T.Korpela, S. Daukšaitę, filmo kompozitorę Chinawoman, operatorių Tuomo Hutri, prodiuserius Kęstutį Drazdauską ir Astą Valčiukaitę.
Konferenciją vedė kultūros laidų vedėjas, žurnalistas Rytis Zemkauskas. Pasiteiravus, kokia kalba parašytas filmo pavadinimas „Santa“, M. Ivaškevičius nusijuokė sakydamas, kad „reikėjo rasti pavadinimą, kuris būtų neverčiamas. „Santa“, po kuriuo nereikėtų dėti subtitrų“.
Iš salės pasigirdus klausimui, ar dabar, kai filmas pristatytas žiūrovams, režisierius norėtų ką nors keisti, išimti, taisyti, M. Ivaškevičius patikino, kad nieko keisti nenorėtų, viskas yra, kaip ir turėtų būti. „Tai jis tobulas?“, – nuskambėjo šiek tiek ironiškas klausimas salėje, – „Ne, tiesiog manau, kad viską, ką norėjome, tą ir parodėme.“
Kristinos Sereikaitės-Kaziliūnienės nuotrauka
Vaidinti nebuvo lengva
Pagrindinį vaidmenį filmui sukūrusi aktorė Sandra Daukšaitė neslėpė, kad vaidinti nebuvo lengva.
„Nesu profesionali aktorė, bet Mariaus dėka, atsiradau profesionaliame kine. Džiaugiuosi galimybe prisidėti prie šio stebuklo. Kai man pasakė, kad mane pasirinko šiam filmui, iškart atsirado prieštaringų jausmų: ir džiaugsmas, ir nerimas, kaip su tuo susitvarkysiu. Nieko nebuvo lengvo, tačiau nebuvo ir neįmanomo. Tik didžiulis noras ir pagalba. Pasisekė, kiek pasisekė.“, – įspūdžiais dalijosi aktorė.
R. Zemkauskas pasiteiravo kito pagrindinio aktoriaus, T. Korpela, kaip jis vertina M. Ivaškevičių, kadangi jis taip pat nėra kino profesionalas, jis dramaturgas.
„Kaip Jums sekėsi dirbti su šia neprofesionalia komanda?“, – paklausė R. Zemkauskas.
T. Korpela nutaisęs rimtą veidą pasakė, kad iki šiol nežinojo, jog M. Ivaškevčius – neprofesionalas. Taip juokaudamas jis pridūrė, kad Marių pažinojo jau iš anksčiau, iš jo darbų teatre. Taip pat jį žinojo ir aktoriaus žmona, kuri domėjosi dramaturgo kūryba.
„Tačiau tai tikrai nebuvo mano žmonos sprendimas, pats jį priėmiau“, – apie savo apsisprendimą filmuotis filme šmaikštavo T. Korpela.
Kristinos Sereikaitės-Kaziliūnienės nuotrauka
Išskirtinis lietuvių filmas
M. Ivaškevičius pasakojo, kad filmo „Santa“ žanras yra drama, tačiau jame persipina ir komedija, romantikos detalės.
„Filmas išskirtinis tuo, kad jis pats šiauriausias Lietuvos filmas. Lietuvos kino komanda niekada nebuvo tiek toli nužengusi už poliarinio rato. Tai pirmas lietuviškas filmas, kuris buvo filmuotas trijose šalyse – Lietuvoje, Suomijoje ir Anglijoje. Tai pirmas filmas, kuriam muziką kūrė Chinawoman. Galiausiai – dar niekada neturėjome tokių Skandinavijos žvaigždžių kaip T. Korpela“, – išskirtines filmo detales vardijo režisierius.
Filme debiutavo ir M. Ivaškevičiaus dukra Maja. Ji suvaidino kaimynės dukros Gabrielės vaidmenį. Filme ji pasirodė tik viename trumpame kalėdiniame epizode.
R. Zemkausko paklausta, ar lengviau vaidinti, kai tėtis režisuoja filmą, Maja nedrąsiai, tačiau visus svečius prajuokinusi, nuoširdžiai atsakė: „Lengviau vaidinti, kai tėtis – režisierius, tačiau tiesiog to neįmanoma paaiškinti.“
M. Ivaškevičius pasakojo, kad „tokia galimybė atsirado netyčia, kadangi tuo metu šiai scenai atrinktas vaikas nebegalėjo filmuotis, teko ieškoti kito, kuris buvo „po ranka“. Nors galvojau, kad tai nebus objektyvu, tačiau pasiteiravus pagrindinių aktorių, T. Korpelos, Sandros, jie patikino, kad viskas gerai dera“, – apie savo apsisprendimą kalbėjo režisierius.
Filmas Lietuvos kino žiūrovus pasieks sausio paskutinę dieną. Suomijos kino teatrų žiūrovai turės kiek palaukti – planuojama, kad filmas pasirodys šių metų pabaigoje, per kalėdinį laikotarpį, o televizijoje bus parodytas kitąmet.
