Na ką, praėjo didžiųjų apdovanojimų savaitė. Dabar viskas ramu, tylu, lėta.
Laikas. Ramu taip, lyg būtume įžengę į kitą erdvę, laiko dimensiją. Galbūt nacionalinė filmo „Nesamasis laikas“ premjera apgaubė savo šydu Lietuvą? Na, jei ne šalį, tai kritikų mintis tikrai. Ir galų gale jie atrado, pamatė filmą, kuris įžiebė jų tikėjimą lietuviško kino ateitimi. Netikite? Paskaitykite Živilės Pipinytės, Elenos Jasiūnaitės, Andriaus Jevsejevo apžvalgas.
Nors M. Ivaškevičiaus „Santa“ jau galima pavadinti ne naujiena, tačiau radome užsilikusį, įdomų pagrindinės šio filmo aktorės Sandros Daukšaitės-Petrulėnės ir prodiuserio Kęstučio Drazdausko pokalbį ir ne tik apie „Santą“.
Svarstymai-pasvarstymai. Šią savaitę atrinkome keletą kino filmų apžvalgų, kad saulei nusileidus turėtumėte iš ko pasirinkti. Štai reti, tačiau nuoširdūs, kritiški Klecko buržujiški rašinėjimai ir rekomendacijos kinomanams. Ž. Pipinytė ne rekomenduoja, o analizuoja „Brangenybių medžiotojus“ (The Monuments Men, 2014). Ir taip pat, artėjant Vilniaus tarptautiniam kino festivaliui „Kino pavasaris“, keletas filmų, kuriuos privalu pamatyti. O ar festivalio metu rodomą filmą „Po oda“ (Under the Skin, 2013) verta pamatyti ar ne – spręskite patys.
O štai čia pasvarstymai apie moralę, gyvenimišką kovą ir visus kitus kasdienius dalykus. Visa tai įkvėpė M. Scorseses „Volstryto Vilkas“ (The Wolf of Wall Street, 2013) ir Steve`o McQueeno „12 vergovės metų“ (12 Years a Slave, 2013). Beje, „Volstryto Vilkas“ įkvepia ne tik sėdėti, mąstyti, bet ir siekti užsibrėžtų tikslų. Štai vienas drąsus vaikinukas šio filmo siužetą išnaudojo savo reklaminei kampanijai. O kaip šis filmas įkvėps jus?
Sena tiesa, kad priešai gali susivienyti dėl bendro tikslo. Dažniausiai tas tikslas – kova. Štai kaip naujasis Darreno Aronofsky filmas „Nojus“ (Noah, 2014) suvienijo dvi religijas. O „Kino pavasaris“ skatina solidarumą tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Nuoširdumas. Ar kartais pagalvojate, kas atsitiktų, jei pradėtumėte sakyti tiesą, tiesą ir tik tiesą? Sakote neturėtumėte draugų? Na, nežinau, ar dėl to, kad sulaukė tokio svarbaus įvertinimo („Osakaro“ statulėlės), tačiau animacinio filmo „Ledo šalis“ (Frozen, 2013) kūrėjai nusprendė paatvirauti. Ir dar… O ar pagalvojate, kad kažkur toli, o gal čia pat yra Jūsų antrininkas? Jesse Eisenbergas pasakoja, ką reiškia būti antrininku ir jį turėti.
Jei svajojate atkurti ar atkartoti kino filmą kadras po kadro – jokių šansų. Kino kūrėjai bando paaiškinti kodėl.
Jei jau pradėjome nuo kino kūrėjų pasakojimų, tuomet ir tęskime: Davidas Lynchas kalba apie save, meditaciją, parašytą knygą ir, galų gale, kiną. Apie savo filmą „Viešbutis „Grand Budapest“ (Grand Budapest Hotel, 2013) pasakoja Wesas Andersonas.
O čia nežinia ar nuoširdūs, tačiau įdomūs, faktai apie mažąjį (atsiprašome) amfetamino gamintoją Aaroną Paulą.
P. S. O dabar pažiūrėkime, kokius savo stiliaus (šiek tiek gėdingus) faktus šis aktorius nutylėjo.
Mišrainė. Dabar atsiprašome, tačiau užbombarduosime Jus (ne, ne seksualumo bombomis) įvairiais, kartais absurdiškais dalykėliais.
Visų pirma, įsitikinkite, kad norint sukurti filmą ne tik mažų šalių kūrėjams reikia paramos.
Apsilankę čia, Jūs praleisite valandų valandas: kino filmai, interviu, nuotraukos ir dar daug įvairių nuorodų. Bet prieš apsilankydami ten, prižadėkite, kad nepamiršite ir „Kinoramos“.
Žiūrite „Kempiniuką plačiakelnį“? Kertame lažybų, kad nežinojote, jog štai šie žmonės yra įgarsinę šio animacinio serialo veikėjus. Taip pat pažiūrėkite, kas galėjo tapti karingąja Katnis iš „Bado žaidynių“ (The Hunger Games, 2012).
Na, kaip jaučiatės po tiek naujienų antplūdžio? Mes irgi puikiai!
Iki kito sekmadienio.