Nuo Džeimso „Baltuko“ Bulgerio Bostone iki brolių Krėjų Londone – spalį kino teatrus užkariauja dvi kriminalinės juostos apie gangsterius. Savo penktąjį pilnametražį filmą apie britų nusikaltėlius pristato amerikietis Brian Helgelandas, galbūt geriau žinomas kaip scenaristas, pelnęs „Oskarą“ už filmą „Los Andželas slaptai“ (L.A. Confidential, 1997). Tai jau ne pirmas kartais, kai broliai Krėjai tampa prodiuserių ir režisierių traukos objektu. 1990 metais Peteris Medakas sukūrė filmą „Krėjai“ (The Krays, 2015) ir dar šiais metais pasirodė Zackary Adlerio „Krėjų iškilimas“ (The Rise of the Krays, 2015), tačiau nei vienas iš jų nesusilaukė labai gerų įvertinimų.
Veiksmas nusikelia į 7-to dešimtmečio Ist Endeną Londone, kur tuo metu dvyniai skinasi kelią tarp nusikaltėlių gaujų. Garsėjantys savo žiauriu elgesiu, jie naikino visus, kurie pastojo jiems kelią. Reketai, naktiniai klubai, Kazino, ginkluoti užpuolimai, pasikėsinimai į svarbius šalies asmenis sukėlė didelį galvos skausmą Britanijos policijai, kurie niekaip negalėjo jų ilgam pasodinti jų už grotų. Filmo veiksmas vyksta iki 1968 metų gegužės 8 dienos, kuomet Krėjai buvo suimti dėl kitų gangsterių, Džeko Makvyčio ir Džordžo Cornelio, nužudymo.
Istorija pasakojama per Francis Shea, jaunos Ist Endeno merginos, įsimylėjusios Redžį, kuri kartu yra ir istorijos naratorė. Vien tai sukelia romantizuotos istorijos dvelksmą. Galbūt režisierius ir nevengia parodyti, kokie buvo žiaurūs broliai, bet kartu padarydamas Francis istorijos pasakotoja, filmui suteikia trapumo. Mergina autoriaus akimis parodoma kaip auka, kuri įsimylėjusi nusikaltėlį, pakliuvo į gyvenimą, kuris jai nesuteikė nei kiek džiaugsmo.
Nors filme ji atrodo kaip nekaltas angelas, jos dukterėčia, taip pat vardu Francis, teigė, kad ji nebuvo jau tokia silpna ir gera moteris. Ji buvo priklausoma nuo narkotikų (filme ji geria vaistus), pašėlusi mergina, kuri visada pasipriešindavo Krėjams, tačiau, pasak dukterėčios, tikrai ne tokia, kokia ji vaizduojama „Legendoje“. Dabar jau niekas nepasakys, kokia gi iš tikrųjų buvo Francis Shea, tačiau režisierius, kurdamas šį aukos vaidmenį, tikriausiai labiau norėjo išryškinti dvynių brutalumą, arba tiesiog įdėti kiek melancholiško saldumo, sudominant žiūrovus nelaiminga meilės istorija.
Jei kalbėtume apie vaidybą, Tomas Hardy, įkūnijęs abu brolius, pasirodė kaip visada nepriekaištingai. Jeigu ne jis, filmas tiesiog prarastų savo atmosferą. Jo charizma „laiko“ visą siužetą kartu. Kaip dėl kitų aktorių, jie taip pat suvaidino neblogai, tačiau scenarijuje jiems nebuvo palikta daug vietos pasirodyti.
Paskutiniu metu, atrodo, kad filmai pasižymi gera forma ir gera kinematografija, bet ne stipriu scenarijumi. Naujausiame Guy Ritchie filme „Šnipas iš U.N.C.L.E“ (The Man from U.N.C.L.E., 2015, filmo apžvalga čia) taip pat labiau sužaidžiama estetika, gerais kadrais ir gera kino scenografija. Atrodo, kad prodiuseriai labiau nori investuoti į aikštelės dailininkus nei į gerus scenaristus.
Šis filmas per daug „nugludintas“ ir kiek atsiduoda dirbtinumu. Kamera, kostiumai, scenografija yra tiesiog per „švarūs“, kuomet pasakojama istorija apie gangsterius. Todėl, jei ne Tomo Hardy vaidyba, filmą tiesiog būtų nuobodu žiūrėti.
Filmo anonsas: