Sunku žodžiais apsakyti, koks prastas šis filmas. Ir kaip tai neturės visiškai jokios neigiamos įtakos šio filmo finansiniams rezultatams. Iš kur tai žinau? Nes „Pakalikai“ (2015, rež. Pierre Coffin ir Kyle Balda) ir „Pakalikai 2“ (2022, rež. Kyle Balda) buvo tokie pat prasti filmai, tačiau tai nesutrukdė filmams apie buvusi superblogiuką ir jo geltonus pakalikus tapti pelningiausia animacijos francize pasaulyje ir uždirbti beveik 5-is milijardus JAV dolerių (vien iš kino filmų!).
Vienintelis skirtumas tarp „Bjaurusis aš 4“ (rež. Chris Renaud) ir pakalikų filmų yra tik tai, kad iš jų niekas per daug nieko ir nesitikėjo. Šiaip ar taip, pakalikų pagrindinė supergalia yra sukelti juokingas situacijas, ir nieko daugiau. Tačiau filmai apie Gru visuomet sugebėdavo papasakoti jautrią bei įtraukiančią istoriją. Na, bent jau iki dabar.
Glaustai pristatyti siužetą bus sunku, nes, panašiai kaip ir su pakalikais, šiame filme pradedamos daugybė siužeto gijų vien tam, kad būtų parodyta viena juokinga situacija, ir vėliau apie ją pamirštama. Tačiau glaustai – iš kalėjimo pabėga blogiukas Maksimas, kuris viešai skelbia, jog pirmas jo darbas laisvėje bus žiaurus kerštas Gru ir jo šeimynai. Taigi, kad apsaugotų Gru, jo darbovietė – antiblogiukų lyga – išsiunčia jį ir visą jo šeimą (kurią šiame filme papildė sūnus) į naujus namus ir suteikia naujas tapatybes.
Nauji vardai ir nauji gyvenimai suteikia kūrėjams galimybę įvelti visus šeimynykščius į chaotiškas situacijas (kai kada juokingas, dažniausiai – ne), kol netikėtai kaimynų mergaitė atpažįsta Gru ir pradeda jį šantažuoti, jog jis padėtų jai apiplėšti blogiukų mokyklą. Gru nenoriai sutinka. Nors įžūlus apiplėšimas pavogti blogiukų mokyklos talismaną pavykstą, tačiau Gru išduoda savo buvimo vietą. O tai reiškia, kad Maksimas gali įgyvendinti visus savo keršto planus.
Įvardinti daugumos elementų, dėl kurių šis filmas yra toks blogas, deja, nepavyks neatskleidžiant kai kurių siužeto detalių. Todėl jei iki šio momento išsakyti perspėjimai, kad filmas yra išties prastas ir yra nevertas žiūrėti kino teatre, nepadėjo – tuomet rekomenduojama skaityti tolesnę straipsnio dalį tik jį pamačius.
Tikriausiai labiausiai nuvilia šio filmo pagrindinis blogiukas. Po tokių nuostabių ankstesnių filmų blogiukų, kaip kad Blogasis Bratas (angl. Evil Bratt), El Mačo ir Vektorius, šis yra tiesiog gyvas priekaištas kūrėjams. Jei ankstesnieji buvo pilni gyvybės, kompetencijos ir dominuodavo ekrane kiekvieną kartą, kai pasirodydavo, tai Maksimas yra blankus, pamirštamas ir niekada nesukeldavo pojūčio, kad yra reali grėsmė protagonistui.
Netgi paskutinė kova su juo atrodo ypač blogai, jei imi lygini su ankstesnėmis animacijomis. Ji atrodo blogai net jei ir nelygini. Užtenka prisiminti, kad ankstesniuose filmuose Gru stodavo į galutinę kovą žinodamas, kad pralaimėti negali, ir kad gali laimėti tik pasikeitęs. Taigi, kiekvienas ankstesnis filmas parodydavo ne tik pilnas įtampos galutines kovas, bet ir nuostabią Gru vidinę transformaciją, kurią jis išgyvendavo, nes siekdavo tapti geresniu tėvu. Beje, šis filmas nieko panašaus nesiūlo. Nieko.
Išties erzina jau minėtos siužeto linijos, kurios pradedamos ir vėliau paprasčiausiai į nieką neišvystomos. Ir jų yra išties apstu. Pavyzdžiui, iškeliama gan įdomi mintis – ar galima sakyti savo naują vardą, jei žinai, kad tai yra melas (o meluoti yra blogai). Dilema išties įdomi, ir žiūrint filmą buvo įdomu sužinoti, kaip ji bus išspręsta… Bet tada filmas baigiasi ir suvoki, kad kūrėjai šį klausimą pamiršo.
Taip nutiko ir su epizodu, kai penki pakalikai gavo supergalių. „Bjaurusis aš 4“ parodomos kelios juokingos situacijas ir tada… Suvokiama, kad niekaip nepavykstą jų įpaišyti į bendrą istoriją ir jos tiesiog numetamos į šoną. Yra ir siužeto linija, kai Gru kaip ir suteikiama proga tapti mentoriumi ir apmokyti jauną blogiukę (t. y. pasidalinti sukaupta gyvenimo išmintimi), tačiau – kaip jau atspėjote – ši istorija niekaip neišplėtojama.
„Bjaurusis aš 4“ pilna tokių idėjų, kurios gal ir atrodo įdomiai, bet neišplėtojamos ir tiesiog tikimasi, kad žiūrovas apie jas pamirš žiūrėdamas naują spalvingą epizodą, kuriame laksto geltonieji pakalikai. Jei tokios, niekur nevedančios, siužeto linijos būtų išmestos iš filmo, tikėtina, jis būtų gerokai stipresnis. Bet yra, kaip yra.
Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad vienintelis „Bjaurusis aš 4“ teigiamas dalykas yra tai, kad jis iš naujo privertė mane įvertinti ankstesnių frančizės filmų pasiekimus. Tai išties yra viskas, ką galiu sugalvoti praėjus vos kelioms dienoms po jo peržiūros.
Taip, jame bus porą vietų, kurios sugebės prajuokinti visus (scenos su pakalikais dar neprarado šio gebėjimo), o ir vizualiai animacija atrodo kerinčiai (100 milijonų JAV dolerių biudžetas dar leidžia tai padaryti). Bet svarbiausias klausimas – ar viso to pakaks, kad išėjus iš kino teatro salės nejaustum tokio (galbūt sunkiai paaiškinamo) nusivylimo?