„ACME Film“ archyvas
Tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, kino teatrus pasiekė naujas Woody Alleno filmas – „Mėnesienos magija“ (Magic in the Moonlight, 2014). O kol šis yra rodomas didžiuosiuose ekranuose, režisierius ir scenarijaus autorius jau nufilmavo kitą, dar pavadinimo neturintį kūrinį. Jame vieną pagrindinių vaidmenų taip pat atlieka aktorė Emma Stone. Panašu, kad kaip visada, vyraujanti Alleno tendencija pastatyti vieną gerą, o kitą vidutinį filmą pasiteisino ir šį kartą. Po pernai kritikų išgirto filmo „Džesmina“ (Blue Jasmine, 2013) šiemet pasirodė „Mėnesienos magija“, kaip ir spėta, yra lengvo turinio ir niekuo neišsiskirianti komedija.
Veiksmas vyksta XX a. trečiojo dešimtmečio pietų Prancūzijoje, kur pakviestas seno draugo atvyksta vienas garsiausių pasaulio artistų Stanlis Kraufordas (akt. Colin Firth) demaskuoti jaunos mediumės Sofi Beiker. Manoma, kad ji apgaudinėja ir vilioja pinigus iš turtingos Katlidžų šeimos. Negana to, ją dar nusižiūrėjo šeimos narys Braisas, kuris Sofi dainuoja serenadas, perka brangiausias sukneles ir galvoja apie bendrą gyvenimą kartu. Tvirtai įsitikinęs, kad magija neegzistuoja, Stanlis patenkintas imasi šios užduoties ir apsimeta verslininku Taplindžeriu. Tačiau jaunoji gražuolė greitai atspėja jo tikrąjį vardą ir profesiją, taip pradėdama stebinti didįjį skeptiką. Bandydamas kovoti su savo racionaliu protu Stanlis visiškai įtiki jos galiomis, kai Sofi papasakoja apie jo tetos nenusisekusį romaną su Anglijos parlamento nariu, ir bent trumpam priverčia patikėti, kad magija iš tikrųjų egzistuoja.
Jei kalbėtume apie siužetą, jis pasirodė gana nuobodus ir vietomis, blogąja prasme, komiškas. Scenoje, kurioje Stanlis patiki Sofi galiomis, atrodo, kad jis tik apsimetinėja, ir taip bando išsiaiškinti tiesą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad mane tiesiog apgavo nenatūrali vaidyba. Jeigu reikėtų šią komediją palygintu su 2011-ais išėjusia „Vidurnaktis Paryžiuje“ (Midnight in Paris, 2011), tai „Mėnesienos magijai“ pritrūko originalumo. Visas scenarijus man niekaip nesusilipino į vieną kūrinį. Ironiška tai, kad „Vidurnaktis Paryžiuje“ pasirodė daug „magiškesnis“, nors mane ir trukdė erzinantis Gilo sužadėtinės Inezos personažas. Abiejų filmų veiksmas ir vyksta tuo pačiu, mano mylimu, laikotarpiu, tačiau tai dvi visiškai skirtingos kokybės komedijos, kurių galbūt net nereikėtų kartu lyginti.
„ACME Film“ archyvas
Net jei ir paminėjau, kad Colino Firtho vaidyba vienoje scenoje pasirodė nenatūrali, tačiau visame filme jis iš visų geriausiai įkūnijo savo personažą. Sužibėjęs dizainerio Tomo Fordo filme „Vienišas vyras“ (A Single Man, 2009), jis visiškai atsiskleidė „Karaliaus kalboje“ (The King‘s Speech, 2010), už kurį gavo „Oskarą“ kaip geriausias pagrindinis aktorius. Šioje komedijoje suvaidinęs sarkastišką, arogantišką skeptiką, Colinas ir toliau mane žavi, nors scenarijaus vidutiniškumas, manau, neleido jam visiškai sužibėti. Gaila, bet tenka pripažinti, kad ir kaip džiaugiausi, kad Alleno filme vaidins Emma Stone, jos vaidyba nuvylė. Visose scenose ji atrodė nenatūrali ir „bandanti“ vaidinti, tačiau jai tai visiškai nesisekė. Pamačiusi, kad kitame W. Alleno filme ji taip pat pasirodys, pradėjo kankinti nerimas. Bijau, kad jai ir vėl gali nepasisekti įkūnyti savo personažo. Taip pat Colino ir Emmos duetas visiškai netiko ir nesijautė jokio tarpusavio ryšio. Jeigu bandytume pagerinti filmą, reikėtų kažkurį iš jų pakeisti, kad vietoje žaviosios raudonplaukės būtų kita aktorė. Dėl tokio savo pasirodymo, net kilo klausimas, kodėl režisierius pasirinko ją kitam savo filmui? Atrodė, kad jai tikrai nepavyko įvykdyti jo nurodymų. Labai tikiuosi, kad šis mano nerimas nepasiteisins ir Emma paneigs visus mano nuogąstavimus.
Jeigu reikėtų filme įžvelgti ką nors teigiamo, tai galiu prisipažinti, kad man patiko kostiumai. Žavi šio laikotarpio apranga, todėl labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad Woody Allenas vėl kuria filmą apie savo mėgstamiausius metus. Taip pat jau žinau, kad skambės graži muzika ir bus šokiai, šokiai, šokiai… Bet mano vertinimas vis tiek išlieka toks pat – tai komedija, kuriai režisieriui pritrūko originalumo. Tendencija lieka tokia pati, todėl jau dabar pradedu laukti kitais metais pasirodysiančio jo filmo. O šis filmas patiks tiems, kurie nori lengvos komedijos apie meilę, tik nežinau, ar istorija juos įtikins.
Filmo anonsas: