
Fralita Films
Baigtas filmuoti Estijos ir Lietuvos bendros gamybos filmas jaunimui „Morten“. Filmas sukurtas pagal apdovanojimus pelniusį rašytojos Reeli Reinaus romaną jaunimui – „Morten, Emilie ir prarastieji pasauliai“.
Estų kūrybinę komandą sudarė su šiuo ilgametražiu filmu debiutuojantis režisierius Ivan Pavljutskov, scenarijaus autorė Reeli Reinaus, tarptautinį pripažinimą pelnęs operatorius Ants Tammik, dailininkė Ketlin Kasar ir ilgametę patirtį turinti prodiuserė Anneli Ahven.
Prie kūrybos proceso dirbo ir žinomi Lietuvos kino kūrėjai: koprodiuserė Živilė Gallego, montažo režisierius Ričardas Matačius, kompozitorius Titas Petrikis, garso režisierius Jonas Jocys.
Prodiuserė Živilė Gallego džiaugiasi prisijungus prie šio projekto ir šio filmo atsiradimo galimybės Lietuvoje: „Filmo istorija yra universali, pasakojanti apie jauno žmogaus brendimo laikotarpį, kai ypač svarbus pritapimas draugų būryje ir pirmieji jausmų potyriai, gyvenimo pasirinkimai. Kalbėti jaunimui aktualiomis temomis kino forma, kurios trūkumas ypač jaučiamas, yra svarbu. Šiek tiek mistikos turintis filmas tikiu, kad ras kelią pas jauną žmogų“.
Pagrindinį Morten vaidmenį atliko aktorius Tõru Kannimäe, kino žiūrovams pažįstamas iš filmo „Fränk“. Kitus svarbius vaidmenis atliko Helena Maria Reisner („The Little Comrade“) ir Emili Rohumaa. Filme taip pat vaidino Külli Teetamm, Andres Mähar, Gert Raudsep ir Priit Loog.

Heikki Leis nuotrauka
Filmavimo procesas
Paskutinės filmavimo dienos praleistos Talino Krulli kvartale, kur nufilmuotos jaunimo vakarėlio scenos, suteikusios istorijai ryškaus ritmo ir energijos. Industrinė aplinka, papuošta pačių jaunuolių kurtais grafičiais, sukūrė vizualiai įspūdingą atmosferą. Filme vizualiai pavaizduoti trys pasauliai: mistinė pelkė, tikroviškas miestas, pilnas betono ir užmiesčio namai, kurie nespėja prisitaikyti prie bėgančio laiko.
„Turiu prisipažinti, kad filmavimą stebėjau kelias dienas – ir Rummu karjere, ir pelkėje, ir Krulli kvartale. Nors baiminausi, kad viskas sklandžiai pavyktų, tačiau buvo matyti, kaip visa komanda veikia tarsi vienas didelis organizmas – tiksliai, koordinuotai ir profesionaliai, – pasakojo istorijos autorė Reeli Reinaus.
„Jaunimo vakarėlio scena buvo viena didžiausių ir sudėtingiausių per antrąjį filmavimo etapą. Masinių scenų režisūra visada kelia iššūkių: visi kadre vykstantys veiksmai turi būti tiksliai sukoordinuoti, natūralūs ir gyvi. Lokacija reikalavo daug dėmesio tiek dailės, tiek apšvietimo sprendimų, nes norėjome filmuoti ilgesniais kadrais didesnėse erdvėse. Tartu ir Talino gatvės menininkai ant sienų nupiešė grafičių, kurie sustiprino filmuojamos scenos ir pačio filmo atmosferą. Ši vakarėlio scena leido ekrane atskleisti ir įtampas tarp herojų, ir jaunimui būdingą laisvę bei gyvenimo džiaugsmą“, – sakė režisierius Ivan Pavljutskov.

Heikki Leis nuotrauka
Apie filmą

Morten – penkiolikos metų vaikinas, gyvenantis su savo nuolat girtaujančiu dėde Urmu apšiurusiame ūkyje, apleistame miško kaimelyje. Morten mama dirba Suomijoje, kad sutaupytų pinigų jų būsimiems namams, o iš savo tėvo vaikinas nėra niekada nieko girdėjęs.
Morten daro viską, kad paslėptų nuo savo klasiokų, kas iš tiesų vyksta jo gyvenime, nes jis tiesiog nori būti paprastu vaikinu. Tačiau tai sunku, nes Morten neturi nei daug pinigų, nei pasitikėjimo savimi – tik iš senelio paveldėtą fotoaparatą. Nuotraukos, kurias vaikinas daro, leidžia jam jaustis geru bent vienoje srityje, nes mintis, kad kažkas galėtų jį mylėti ar norėtų su juo draugauti, jam atrodo neįmanoma. Tačiau vienu metu jo gyvenime atsiranda net dvi merginos – Emilie, su kuria Morten paslaptingai susipažįsta pelkėje ir kuriai pirmą kartą gyvenime išdrįsta viską papasakoti, ir Mija – mergina, kuri neturėtų domėtis tokiu kaip Morten, bet vis tiek domisi. Galiausiai Morten tenka rinktis tarp dviejų merginų, ir nors viena iš jų jau šimtą metų kaip mirusi, tai vis tiek yra nelengvas sprendimas.
Filmo gamybą planuojama užbaigti iki 2026 m. rudens. Filmą prodiusuoja estų prodiuserinė kompanija „Kopli Kinokompanii“ ir lietuvių – „Fralita Films“. Filmo gamybą iš dalies finansuoja Estijos kino institutas ir Estijos kultūros fondas. Postprodukcijos darbus iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras. Filmo platintojas Baltijos šalyse – ACME Film.


