fbpx
Naujienos, Scanorama

„Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ vėl kino ekranuose

Kadras iš filmo „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Lapkričio pabaigoje iškilmingai baigęsis 12-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“, pasidžiaugęs rekordiniais šių metų festivalio lankomumo rezultatais, praneša džiugias naujienas. Nuo sausio 23 d. į didžiuosius Lietuvos kino teatrų ekranus grįžta vienas populiariausių šių metų filmų – švedų kino režisieriaus Roy’aus Anderssono filmas „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (A Pigeon Sat on a Branch Reflecting on Existence, 2014).

Venecijos kino festivalyje pagrindiniu „Auksinio liūto“ prizu apdovanotas filmas sėkmės sulaukė ir Lietuvoje. „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ buvo vienas tų „Scanoramos“ filmų, į kurį bilietai buvo išpirkti vos jiems pasirodžius prekyboje, todėl daugybė žiūrovų nebetilpo į sausakimšus seansus.

„Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ yra trečioji ir paskutinė režisieriaus R. Anderssono trilogijos, nagrinėjančios, ką reiškia būti žmogumi, dalis. 2000 metais pasirodė pirmoji jos dalis – filmas „Dainos iš antro aukšto“ (Songs from the Second Floor, 2000), kuris Kanų kino festivalyje buvo įvertintas komisijos prizu. Antroji dalis – juosta „Tu, gyvendamas džiaukis“ (You, the Living, 2007) taip pat buvo sutikta itin palankiai. Abu pirmuosius trilogijos filmus „Scanoramos“ žiūrovai turėjo galimybę pamatyti 2007, 2009 ir 2012 metų festivaliuose.

Šis filmas yra meistriškai interpretuota tapytojo Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslo „Medžiotojai sniege“ interpretacija. XVI a. nutapytas kūrinys R. Anderssoną paskatino balandžių akimis pažvelgti į žmogaus gyvenimą. Siurrealistiniame pasaulyje balandžiai ne tik stebi žmones, bet ir jaudinasi, kur link jie eina ir kas jų laukia. Filme gausu R. Anderssono kūrybos bruožu tapusio absurdo ir tragikomedijos.

Per penkis dešimtmečius sukūręs tik penkis filmus, 71-erių R. Anderssonas, tikina, kad „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ dar ne paskutinis jo darbas: „Negaliu nekurti filmų ir negalvoti apie žmogaus egzistenciją. Taip, aš ir esu tas balandis, kuris tupi ant šakos ir mąsto apie būtį. O ji – tragiška, nes visi galų gale mirsime, bet aš optimistas ir matau, kiek toje mūsų būtyje yra komedijos. Ją ir noriu visiems parodyti.“

„Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ į Lietuvos kino teatruose nuo sausio 23 d.

Komentarai
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra didžiausias ir svarbiausias rudens sezono kino renginys Lietuvoje. Nuolat augdama ir plėsdamasi „Scanorama“ lieka ištikima savo principams ir vertybėms: dalintis geriausių filmų atradimais, provokuoti diskusijas, formuoti diskursus su kūrėjais ir ieškoti atsakymų į kinui aktualius klausimus. Todėl kiekvienų metų lapkričio mėnesį keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) vykstantis festivalis, per kone dvi savaites žiūrovams pristato daugiau nei 100 įdomiausių ir vertingiausių pastarųjų metų Europos kino kūrinių, kviečia į susitikimus su reikšmingiausiais šiuolaikiniais kino kūrėjais ir į akistatą su pačiais savimi.