Žiūrint eilinio turisto žvilgsniu į Barseloną pirmiausia į akis krinta žmonių, kultūrų, transporto, judėjimo gausa ir įvairovė. Imi galvoti, jog miestas yra gerokai per didelis, per margas, neaiškus, o daug kas sako, jog ir pavojingas. Tačiau dažniausiai tikrasis gyvenimas atsiveria tik išėjus iš turistinių maršrutų ribų.
Jeigu kada būsite Barselonoje, būtinai aplankykite Montjuïc parką, nes jis tikrai labai gražus, o dar – būtent jame vyksta daug renginių, tokių kaip kassavaitiniai elektroninės muzikos piknikai ar jau lietuvių pamėgtas kinas po atviru dangumi.
Taip jau atsitiko, kad vieną vakarą toje kino salėje pažiūrėti filmo apsilankiau ir aš. Nuo vienos didesnių miesto aikščių, Plaza España, iki kino salės veža specialus autobusas. Žmonių daugybė, visi su krepšiais, pledais, užkandžiais, šiaip ne taip sulipo į transporto priemonę. Pajudam. Kylam į kalną. Atsiveria tikrai nuostabūs vaizdai – visa Barselona tarsi kaip ant delno. Galiausiai atvykom. Paskui minią judame žiūrėti filmo. Vieno seanso kaina – šeši eurai, o sumokėjus papildomą mokestį galima išsinuomoti ir kėdžių, tačiau gulinėti ant pievelės ne ką blogiau, tuo labiau, kad oras čia visada puikus. Na, beveik visada puikus. Bet mums nuėjus žiūrėti filmo, be abejo, ėmė ir pradėjo lyti ir viskas virto kinu po lietumi. Kai kurie žmonės išsitraukė skėčius, lietpalčius, tad pagalvojom, kad – po galais! – vadinasi, visi žinojo, kad lis, tik mes – ne. Na, bet pirmasis mūsų barselonietiškas lietus baigėsi ganėtinai greitai ir buvo galima džiaugtis filmu. Tačiau prieš seansą dar visą valandą skambėjo gyvai atliekama džiazo muzika.
Kai jau kiek sutemo, dešimtą valandą pagaliau pradėjo rodyti filmą. Žiūrėjome visiems gerai žinomą dramą „Neliečiamieji“ (Intouchables, 2011). Filmo pradžioje skambėjusi „Earth wind and fire“ daina „September“ tuoj pat išjudino žiūrovus ir visi draugiškai pradėjo dainuoti.
Atmosfera kino salėje išties buvo gera, filmas smagus, debesys išsisklaidė. O dabar tiesiog norisi sugrįžti ten dar kartą. Tik vienas pastebėjimas – filmai rodomi originalo kalba su ispaniškais titrais. Apsidžiaugėme, kad bent jau ne su kataloniškais.