Crowdfunding, arba publikos finansavimas, vis labiau ir labiau populiarėjantis reiškinys ne tik už jūrų marių, bet ir čia, pas mus – Lietuvoje. Ne taip ir seniai apie tai rašė tinklalapis „370“, todėl per daug nesikartosiu tik trumpai priminsiu, kas tai yra.
Crowdfundingo esmė paprasta: publikai pristatoma norimo įgyvendinti projekto idėja (šokio, filmo, muzikos, dizaino ar pan.) vienoje iš tam skirtų platformų („kickstarter.com“, „indiegogo.com“, „manymade.org“ ar kt.) ir jei publikai, t.y. mums visiems, kurie naudojamės internetu, idėja atrodo verta dėmesio, galime jai padėti tapti realybę – skirdami pinigų sumą pagal savo galimybes, norus ar nuotaiką. O kad publika, t.y. mes, liktume užkibę ir jaustumės labiau įtraukti į projektą, organizatoriai sudaro savotišką kainorašratį, kuriame nuo galimybės nusipirkti paprastą „ačiū“ iki atributikos: marškinėlių, specialių išskirtinių vinilinių muzikos plokštelių, scenarijaus kopijos ir t.t. – visa tai priklauso nuo organizatorių fantazijos ir galimybių. Taigi suinteresuotas projektui pagelbėti asmuo ne tik skiria pinigų ir jį čia pat užmiršta, bet ir gauna atributikos, kuri jam primena apie padarytą gerą darbą.
Kaip jau minėjau, „kickstarter.com“ naudojamas įvairių sričių kūrėjų: dizaino, muzikos, šokio, mados ir t.t., bet kaip ir visada mane labiausiai domina būtent kino projektų startuoliai, o šį savaitgalį visai netikėtai akis užkliuvo už jau paskutines valandas savo naujajam kino filmui agituojančio Zacho Braffo projekto „Wish you were here“. Iš pradžių nustebau – tikrai žinomas aktorius (TV serialas „Daktariūkščiai“ (Scrubs), filmai „Ozas: didingas ir galingas“ (Oz the Great and Powerful, 2013), „Paskutinis bučinys“ (The Last Kiss, 2006), režisūrinis debiutas „Sodų bendrija“ (Garden State, 2004)) irgi ieško finansavimo crowdfunding būdu, bet įsijungusi projektą pristatantį video gavau visus atsakymus į klausimus, kodėl jis pasiryžo būtent šiam žingsniui.
Zachas Braffas 2004 metais sukūrė filmą „Sodų bendrija“ (Garden State, 2004) (parašė scenarijų, režisavo ir atliko pagrindinį vaidmenį), filmą, kurio biudžetas buvo 2 500 00 dolerių, kuriame vieną iš pagrindinių vaidmenų atliko ir Natalie Portman. Kaip pats Zachas sako, juostos „Sodų bendrija“ nebūtų pavykę sukurti, jei ne vienas serialo „Daktariūkščiai“ (Scrubs), gerbėjas, kuris patikėjo Zacho scenarijaus idėja ir tapo pagrindiniu jo finansuotoju. Tačiau dabar žmonės, kurie nori investuoti į filmus (o ypač Holivude) nori būti tikri, kad filmas bus finansiškai sėkmingas, bet autoriniai nedidelio biudžeto filmai Amerikoje atsiperka retai. Tam, kad užsitikrintų finansinį pasisekimią, investuotojai mėgsta kištis į kūrybinį procesą, nurodinėti, kas ką turėtų vaidinti, kokias scenas palikti, ką išmesti. Nenorėdamas atiduoti kūrybinių sprendimų į finansuotojų rankas ir įkvėptas projekto „The Veronica Mars Movie Project“ sėkmės, Zachas nusprendė savo projektą pristatyti „kickstarter.com“ ir pamėginti būtent taip surinkti reikiamas lėšas. Kaip pats Zachas teigia, mielame ir šmaikščiame agitaciniame video jis nežino, ar šis bandymas bus sėkmingas.
Kaip jau ir minėjau teksto pradžioje, šį projektą tarp startuolių radau paskutinėmis jo kampanijos valandomis, o norima surinkti suma buvo 2 000 000 JAV dolerių. Šis filmas surinko 3 105 473 dolerių.
Beje, pačių gerbėjų prašymu, vaizdo siužetas buvo sutitruotas prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis, kad galėtų dar plačiau pasklisti po pasaulį.
Tad sveikinimai Zachui Braffui ir visiems „Sodų bendrijos“ gerbėjams – „Wish you were here“ tikrai išvys dienos šviesą!
Šaltinis: kickstarter.com
Ir visgi kodėl aš nusprendžiau parašyti būtent apie šią kampaniją? Juk dabar būtų pats metas pradėti burnoti – „juk savaime suprantama, jam turėjo pasisekti“, „jis juk žinomas“, „jis juk iš Holivudo“, beje, Amerikoje net gi kilo šioks toks subruzdimas, jog taip Zachas tik bando sutaupyti savo turtus, bei rasti kvailių, kurie apmokės filmo išlaidas. Bet pats Zachas tai neigia ir primena, kad filmas bus finansuojamas trimis šaltiniais: crowdfundingo būdu surinktų pinigų, paties Zacho lėšų ir iš iš anksto užsienio auditorijai parduotų teisių rodyti filmą (skelbiama, kad jau parduotos teisės ir numatyti filmų rodymai šiose šalyse: JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Italijoje).
Rašau išties dėl kelių priežasčių: pirmoji – puikus Zacho Braffo pavyzdys, kad norint kurti Holivude (kur toli gražu ne viskas taip paparasta net ir žinomam asmeniui, kaip mums kartais atrodo iš šalies) ir surinkti finansavimą projektui, neretai tenka paskutinį žodį tarti („Final Cut“) atiduoti kitiems. O tai pakerta kojas, bet kuriam kūrėjui, norinčiam turėti kūrybinę laisvę. Tad crowdfundingas puikus būdas to išvengti ir išlaikyti kotrolę savo rankose.
Aistės Simonaitytės nuotrauka
O antroji priežastis esi tu, miela Lietuva, kurioje tikrai daug norinčių kurti, kurioje yra galinčių bei gebančių tai daryti ir „kickstarter.com“, „indiegogo.com“ ar „manymade.com“ jums tikrai nėra naujiena! Tik sumos gal kiek kuklesnės, o ir filmai, kuriems ieškoma panašaus pobūdžio finansavimo, dažniausiai būna trumpametražiai (nors yra ir išimčių). Bet, deja, tik keletui projektų pavyko sėkmingai surinkti nrorimą sumą. Kodėl?
Todėl kad sakysite – esame per maža šalis? Todėl, kad į mus besikreipiantys veidai iš kitapus ekrano mums nėra gerai pažįstami? Todėl, kad mes nelinke švaistyti pinigų? O gal todėl, kad dažniausiai vietoj palaikymo ar palankaus žodžio skubame kritikuoti ir smerkti? O gal todėl, kad kartais bijome garsiau paprašyti ir apie tą prašymą priminti? O gal todėl, kad mūsų projektų rengėjai ne visada žino kaip tinkamai prisistatyti, taip, kad publika susidomėtų?
Gal ir taip. Bet juk šios priežastys neturėtų būti neįveikiamos, juk turėtume išmokti prašyti pagalbos garsiau ir tvirčiau, o ir pačius keisčiausius sumanymus juk galėtume adresuoti ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių publikai. Kodėl gi ne?
Gal kartais per anksti nuleidžiame rankas? Bet juk pažvelgę į sėkmingus projektus, į tuos, kurie toli už Atlanto, tokie kaip Zacho Braffo „Wish you were here“ ir į tuos, kurie kur kas artimesni kuriami čia pat pas mus, pvz., trumpametražis filmas „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ (rež. Ernestas Jankauskas) ir pilnametražis filmas „Streikas“ (rež. Romas Zabarauskas) turėtume būti įkvėpti bent jau pamėginti įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus!
***
Festivalis Ad Hoc: Nepatogus Kinas šiemet surengė panašią akciją – jie siūlo tapti festivalio savininkais ir įsigyti festivalio minutes. 1 min = 10 Lt. Daugiau informacijos čia: http://www.nepatoguskinas.lt/perku/ Pasiūlymas galioja iki gegužės 31 d.
Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis danų režisierius Allan Van O.T. Andersen savo naujam filmui „Pabėgimas iš Saulės miesto“ (Escaping Sunshine) ieško finansavimo. Daugiau: http://www.manymade.org/Project/Index/58
Jei kuriate ir renkate lėšas savo filmui, mes mielai pasidalinsime šia žinia! Jei jau filmuojate ir norite pasikviesti mus į filmavimo aikštelę, rašykite mums: info@kinfo.lt
