Vasario 5 d. Vilniuje prasideda iš rudens į žiemą persikeliantis dešimtasis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Lietuvoje analogų neturintį renginį, dedikuotą drąsiai ir išradingai kino jaunystei, šiais metais atvers unikalus seansas „Prarastoji Europa pro „Biograph“ objektyvą“. Festivalio rengėjai kvies keliauti po vizualiai kerinčią pradingusią Gražiosios epochos Europą ir patirti pirmąsias kino technologijas. Seansui gyvai akompanuos ansamblis „Trio Luporum“ – Simona Zajančauskaitė (fortepijonas), Kostas Tumosa (smuikas) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas).
Itin didelio formato „Biograph“ kamera užfiksuotos Gražiosios epochos (La Belle Époque) kronikos padovanos išskirtinę galimybę iš arti pažvelgti į Europą prieš 125 metus. Vieni ankstyviausių kino istorijoje 68 mm juosta filmuoti „Mutoscope“ ir „Biograph“ filmų atvers nepaprastai ryškų, detalų ir gyvą pasaulį, kuriame net ir kasdieniškiausios akimirkos prilygsta istoriniams įvykiams. Atidžia kameros akimi užfiksuotos gatvės, žmonės, šventės, pratybos ir pasirodymai Paryžiuje, Londone, Berlyne, Venecijoje ar Amsterdame nukels į Gražiąją epochą, kurioje greta paprastų miestiečių gyvenimo iškyla ir ryškiausios to meto figūros – monarchai, politikai, religiniai lyderiai. Unikaliame kino seanse technologinis stebuklas virs intymiu ir stulbinamai artimu Europos atminties portretu.
Ankstyvasis didysis kinas: atgal į ateitį
1896 m. įkurta kino kompanija „Mutoscope & Biograph Company“ pasiūlė žiūrovams vienas ankstyviausių didžiojo kino patirčių. Aukšta vaizdo kokybė, ryškumas ir detalumas – didelio formato 68 mm kino juosta, maždaug septynis kartus pranokusi 35 mm nebyliojo kino kadro vaizdą, taip mėgtą brolių Lumière’ų, jau tuomet garsiai skelbė apie neaprėpiamas kino ambicijas ieškoti naujų raiškos formų ir pranokti savo laikmetį. „Biograph“ kameros objektyvas nukelia į ateitį ir merkdamas akį pranašauja būsimas IMAX technologijas.
Pradingusio pasaulio liudijimai: kerintys reginiai ir dokumentinis tikslumas
„Mutoscope“ ir „Biograph“ kamerų operatoriai keliavo po pasaulį, siekdami užfiksuoti kuo įvairesnius vaizdus, tad technologiškai pažangūs jų filmai tapo ne tik gyvu dingusios Europos portretu, bet ir vertingais istoriniais dokumentais. Tai tiesioginis praeities liudijimas: filmuose fiksuojamos anuomet dėmesį traukusios vietos, žmonės, įvykiai ir papročiai, o per vaidybinį pasakojimą atskleidžiamos kasdienės elgsenos bei žmonių tarpusavio santykiai – skirtingų kultūrų, amžiaus, socialinių sluoksnių ir profesijų aplinkoje.
Filmai buvo rodomi pagrindiniuose didžiųjų miestų teatruose – Amsterdamo „Carré Theatre“, Roterdamo „Circus-Variété“, Londono „Palace Theatre of Varieties“, Berlyno „Wintergarten“ ir Paryžiaus „Folies Bergère“. 68 mm formatui išėjus iš apyvartos, o 35 mm tapus kino industrijos standartu, pirmieji didžiojo kino pavyzdžiai nugrimzdo į užmarštį, o jų rodymas tapo nebeįmanomas. Nuošalyje liko ir šiuo metu Amsterdamo „Eye“ kino muziejuje saugoma 200 filmų kolekcija.
1948 m. vieno Hagos laikraščio redakcijos palėpėje, kur juostos ištisus dešimtmečius buvo paliktos dūlėti, jas atrado olandų kino kūrėjas Willy Mullensas. Suvokęs ypatingą dokumentinę šių kūrinių vertę, jis ėmėsi pritaikyti medžiagą pakartotiniam naudojimui: savo prodiuserinės bendrovės „Haghefilm“ laboratorijoje dalį didelio formato, nestandartinių filmų jis perkopijavo į 35 mm, kad galėtų sukurti trumpą kompiliacinį filmą.
Šiuo metu didžiojo kino pirmtakai saugomi ir Britų kino institute Londone, Niujorko Modernaus meno muziejuje, Prancūzijos sinematekoje Paryžiuje, taip pat Prancūzijos nacionaliniame kino ir animuotojo vaizdo centre, kur jie kaupiami nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio. Kolekcijoje – tiek vaidybiniai, tiek dokumentiniai kūriniai, kurių trukmė – apie vieną minutę.
„Prarastoji Europa pro „Biograph“ objektyvą“ seansui gyvai akompanuos ansamblis „Trio Luporum“ (Simona Zajančauskaitė (fortepijonas), Kostas Tumosa (smuikas), Vytautas Giedraitis (klarnetas).
Šiais metais ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks vasario 5–8 d. „Skalvijos“ kino centre ir Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Renginį dalinai finansuoja Lietuvos kino centras ir asociacija LATGA.