Vasario 2 dieną 17 val. Ukmergės kultūros centro galerijoje bus atidaryta vieno iškiliausių Lietuvos fotomenininkų, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo Antano Sutkaus fotografijų paroda „Lietuvos žmonės“. Tuo pat metu Prancūzų kultūros centre Maskvoje atidaroma ir kita menininko paroda – „J. P. Sartre ir Simone de Beauvoir Lietuvoje, 1965“. A. Sutkus, istorinių Jeano-Paulo Sartreʼo ir Simone de Beauvoir fotografijų autorius, šiandieną daugiausia dėmesio skiria savo šimtatūkstantinio archyvo peržiūrai ir pakartotiniam fotografijų įvertinimui. Užsienyje menininkas kiekvienais metais surengia net po kelias asmenines parodas, o Lietuvos galerijose jo darbai kabinami daug rečiau. Paroda Ukmergėje veiks iki kovo 12 dienos.
Pasak jau dešimtmetį parodas Ukmergės kultūros centro galerijoje organizuojančio Egidijaus Darulio, čia savo kūrybą pristatė ne vienas itin vertinamas ir jau į istoriją įėjęs menininkas, tačiau A. Sutkaus paroda – vienas rimčiausių galerijos pareiškimų. „Antanas Sutkus savo kūriniais visąlaik mums rodė humanišką, jautrų, mylintį žvilgsnį į Lietuvos žmogų. Tokia šiluma šiandieną, kaip ir visiems laikams, – labai reikalingas ir vertingas dvasinis maistas. Visad liks svarbu, kad mus suptų tas grožis, kuris gelbėja pasaulį – ne išorinis, o vidinis, širdimi juntamas grožis. Tokia ir yra Antano Sutkaus kūryba – pilna gilios meilės ir tikros empatijos paprastam žmogui“, – teigia E. Darulis.
A. Sutkaus nuotraukose įamžinti menininkai, kaimiečiai ir miestiečiai, vaikai, politikai, Holokaustą išgyvenę Kauno geto kankiniai ir kiti. Fotografui būdingas intuityvumas, gebėjimas lengvai rasti emocinį ryšį su fotografuojamais žmonėmis, subtilus kasdienybės akimirkos pajautimas ir jos perteikimas. A. Sutkui svarbu Lietuvos žmones įamžinti jų autentiškoje ir pačiam menininkui artimoje aplinkoje, per akis įsiskverbti į individualų žmogaus ir laikotarpio charakterį.
Toks ypatingas santykis su žmonėmis ir jo išraiška fotografijoje jungia visą A. Sutkaus kūrybą, įamžintą „Kasdienybės archyvų“, „Žmogaus dienoraščių“, „Basų kojų nostalgijos“ ir kituose fotografijų cikluose. Svarbiausią savo darbų temą ir kartu fotografijų ciklo pavadinimą – „Lietuvos žmonės“ – A. Sutkus apibrėžė pačioje kūrybinio kelio pradžioje, o žmogiškumo, kaip neabejotinos vertybės, išaukštinimas liko visos menininko kūrybos esmė.
Nenuostabu, kad gausų autoriaus kūrybos archyvą vis iš naujo atranda ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kuratoriai, leidėjai, jo darbai saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose, o prancūzai A. Sutkui dėkingi už nepaprastą rašytojo J.-P. Sartreʼo kelionės po Nidos kopas fotografijų kolekciją, padariusią įtaką ir prancūzų skulptūrai – pagal vieną A. Sutkaus darytų J.-P. Sartreʼo fotografijų rašytojui buvo sukurtas paminklas, šiuo metu stovintis Paryžiuje šalia Nacionalinės bibliotekos.
Fotografo indėlis į Lietuvos kultūrą neliko nepastebėtas ir kino kūrėjų. Didžiąją gyvenimo dalį kitoje objektyvo pusėje praleidusį menininką jau kurį laiką seka operatoriaus akis, fiksuojanti įvairias jo gyvenimo akimirkas. Dokumentinis filmas, kurio gamybos darbai jau pradėti, nėra pirmasis, kuriame bandoma įamžinti A. Sutkų. 1969 metais filme „Akimirkos“ žymaus kūrėjo portretą sukūrė kino meistrai Zacharijus Putilovas ir Vytenis Imbrasas.
„A. Sutkaus indėlis į Lietuvos ir pasaulio fotografiją – milžiniškas, todėl šiame dokumentiniame filme po beveik 50-ies metų norime dar kartą pažvelgti į šį iškilų menininką“, – teigia prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Tikimasi, kad naująjį filmą žiūrovai galės išvysti jau 2018 metais.
Apie fotografą:
A. Sutkus surengė daugiau nei 100 asmeninių ir per 40 grupinių parodų, parengė nemažai publikacijų. Buvo įvertintas už nuopelnus kultūrai ir gavo ne vieną apdovanojimą, iš jų – Lietuvos valstybinę premiją (1983), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną (1997), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją (1998), Lietuvos Respublikos kultūros ir meno nacionalinę premiją (2003). Lenkijos Respublikos prezidento Auksinį kryžių (2006), „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės“ garbės ženklą (2009) „Nešk savo šviesą ir tikėk“ garbės ženklą ir medalį „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2014), Prancūzijos Respublikos meno ir literatūros ordiną (2015) ir kt.
Menininko fotografijų kolekcijas yra įsigiję didieji fotografijos centrai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė biblioteka (Paryžius), Tarptautinis fotografijos centras (Niujorkas), Viktorijos ir Alberto muziejus (Londonas), Oscaro Niemeyero muziejus (Kuritiba, Brazilija) ir daugelis kitų. Taip pat jo darbus galima rasti ne vienoje privačioje kolekcijoje Lietuvoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV.