Filmas „Sengirė“ – jau ir neregiams

„Nepatogaus kino“ festivalio metu parodytas specialus filmo „Sengirė“ seansas, skirtas ir žiūrovams, turintiems regėjimo negalią.

„Festivalio „Nepatogus kinas“ organizatoriai susisiekė su manimi ir pasiūlė padaryti filmo versiją, pritaikytą neregiams ir silpnaregiams. Man, iš pradžių, tai pasirodė labai didelis iššūkis, nes man pirmiausia, išgirdus žodį „kinas“ mintyse iškyla vaizdo ekranas, o šiuo atveju reikėjo jo atsisakyti. Vaizdinė deskripcija man buvo visai nauja ir negirdėta, bet labai įdomiai skambanti užduotis“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila.

Režisierius neslepia, kad pradėjus rašyti tekstą kilo labai daug klausimų: ar galima naudoti spalvų aprašymus, ar sakant „paukščio koja“ – žmogus įsivaizduos, kaip ji atrodo? „Po konsultacijų su Gluosne Norkute ir Adele Markevičiūte man šie klausimai dabar jau atrodo juokingi. Neregiai labai panašiai suvokia pasaulį, kaip ir visi kiti. Ir beje, turi vieną, itin išugdytą savybę – vaizduotę, kuri kinematografininkams labai svarbi“, – teigia M. Survila.

„Filmą žiūrėjau du kartus. Pirmą kartą, šiek tiek pakomentavo žmona, bet to buvo maža, nesinorėjo trukdyti šalia sėdintiems žiūrovams. Sužinojęs apie galimybę dar kartą pamatyti puikiai sukurtą filmą su garsinių komentaru, nedžiugau. Jaučiausi, lyg žiūrėčiau naują filmą. Garsinis komentavimas per ausines neerzino šalia sėdinčių žiūrovų, o man tai buvo puiki dovana ir priemonė pažintį nuostabią Lietuvos gamtą ir jos dvikojus, keturkojus ir daugiakojus gyventojus“, – po filmo sakė vienas iš specialaus seanso dalyvių Juozas Valentukevičius.

„Pirmą kartą filmo metu jaučiausi taip gyvai esanti veiksme. Kartais atrodė, kad jaučiu vėją, persmelktą miško kvapų, rodėsi buvau pačioje girioje. Taigi pati giria man buvo labai gyva ir turtinga. Įdomu buvo suvokti, kad režisierius nusivedė žiūrovą į gėlės žiedą, į pelėdos uoksą, į miegapelės urvą… Šis amžinas judėjimas, apie kurį visuomet žinojau, nepaprastai įtraukė, ir leido ne tik pasisemti daug žinių, bet ir praturtinti save gyviausiomis emocijomis bei džiaugsmu, kad lygiavertiškai stebi filmą kartu su visais. Audio apraše norisi pasidžiaugti aukščiausio lygio profesionalės Jūratės Vilūnaitės darbu. Paprastai, kai klausaisi garsinio aprašo, tiesiog džiaugiesi, jog jis yra apskritai ir tokių smulkmenų, kaip skaitovo balsas, nesureikšmini. O jis tikrai ne visuomet būna itin patogus ausiai. Tuo tarpu J. Vilūnaitės klausytis buvo taip gera! Ji taip pat, rodos, buvo toje „Sengirėje“,  – savo potyriais dalinosi žiūrovė Irma.

Vaizdinės deskripcijos tikslas – padėti žmonėms su regėjimo negalia patirti filmą, spektaklį ir t.t. Ausinių pagalba kiekvienam turinčiam negalią individualiai girdimas diktoriaus balsas, kuris nupasakoja, kas vyksta kino ekrane, tuo tarpu aplinkui sėdintys žmonės gali žiūrėti filmą įprastu būdu. Tai įgalina visus žiūrovus savaip pamatyti filmą. Pirmosios audio deskripcijos, pritaikytos masiniam naudojimui pradėtos kurti JAV 2009 metais. Po pusmečio, BBC įsteigė „video on demand“ kanalą, kuriame buvo galima pamatyti ir specialios laidos, skirtos regėjimo negalią turintiems asmenims.

Taip pat rekomenduojame

Siaubo filmai. Top 7

„Labai noriu padėkot visai komandai, kurios neatlygintinos pagalbos dėka šis projektas išvydo dienos šviesą. Ačiū Adelei Markevičiūtei, Gluosnei Norkutei ir …, leidusioms suprasti, kaip mūsų pasaulį suvokia kitomis juslėmis pasikliaujantys žmonės. Darant įrašus stebėjomės, kad tekstai primena „japonišką poeziją“. Už šią poeziją dėkojame mūsų nuolatinei „įžodintojai“ – Rasai Valantinaitei. Po seanso daugelis žiūrovų minėjo, kad nuostabus „pasakotojos balsas“ nuo pat pirmų žodžių iškart prilipo prie filmo – už šį profesionalų darbą dėkojame puikiajai aktorei Jūratei Vilūnaitei. Taip pat esame labai dėkingi repo grupei „8 kambarys“ už suteiktą galimybę nemokamai pasinaudoti įrašų studija, ir „Nepatogiam Kinui“ už idėją ir didžiulę pagalbą įgyvendinant šį projektą“, – padėkas vardina filmo režisierius Mindaugas Survila.

Įprastinė „Sengirės“ versija artimiausiu metu bus rodoma Liuksemburge, JAV, Rusijoje, Jungtinėje karalystėje, Olandijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Australijoje ir  t.t.

Dar nespėjusius pamatyti „Sengirės“ Lietuvoje komanda labai trumpam pakvies sugrįžti į kino teatrus lapkričio pradžioje.