Rudenį Lietuvos kino ekranuose pasirodys naujas Kristijono Vildžiūno vaidybinis filmas „Senekos diena“, kurio veiksmas vyksta dviejose epochose – dabartyje ir vėlyvajame sovietmetyje. Pagrindinis filmo herojus Simonas vaizduotėje nusikelia į savo jaunystės dienas. Susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ir bėgantis laikas verčia jį iš naujo persvarstyti savo praeitį.
Atkuriant beveik trisdešimties metų senumo interjerus ir eksterjerus, „pertvarkos“ laikų atmosferą bene svarbiausias K. Vildžiūno pagalbininkas buvo kino dailininkas Galius Kličius. G. Kličiaus darbai puikiai žinomi žiūrovams – jis apipavidalino per dvidešimtį lietuviškų filmų, beveik tiek pat bendros gamybos su užsienio šalimis kino ir televizijos projektų, dirbo su režisieriais Vytautu Žalakevičiumi, Gyčiu Lukšu, Raimundu Banioniu, Algimantu Puipa.
Dailininkas sako, kad anksčiau be jokio džiaugsmo dirbo tuose filmuose, kurie kalbėjo apie realybę. „Sovietmečiu tų šiuolaikinių filmų siaubingai nemėgau. Siaubingai. O štai retro juostos – tik duokit daryti. Jose man esminiai dalykai yra vizija, jausmas, nuotaika,“ – sako G. Kličius.
Retro atmosfera yra svarbi ir „Senekos dienoje“. Kad ją atskleistum, reikėjo surasti ir dekoruoti sovietmečio laiptines ir kambarius, gatves ir viešas vietas, kur veikėjai leido laisvalaikį. Smagiausia dailininkui buvo atkurti senąją Rotondą Sereikiškių parke, sovietmečiu vadintame Jaunimo sodu.
„Kai pradėjom ieškoti vaizdų, kokia tikrai buvo Rotonda, pasirodė, kad kiekvienais metais jos išvaizda keitėsi. O Kristijonas labai skrupulingai žiūri į istorinį tikslumą, tai ieškojom nuotraukų iš konkretaus laiko. Keista, bet jų nedaug yra likę Vilniuje, pas žmones. Pagelbėjo fotomenininko Algirdo Šeškaus archyvai. Perdažėm visą pastatą, uždažėm grafičius, pastatėm medinę tvorelę. Rekonstravome pastato išorėje ir ant vidaus sienų kažkada buvusius ornamentus, užrašą „Kava Ledai” ant stogo. Labai gaila, kad po filmavimo vėl grotomis uždarė Rotondą. Žinau, kad dukart į tą patį vandenį neįbrisi, bet jaunystės prisiminimai apie susibūrimus šioje vietoje, vakarus su kava ar vyneliu po Rotondos stogu yra labai smagūs”, – kalba dailininkas G. Kličius.
„Senekos dienoje” keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių moto „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė”. Meilės trikampis jaunų maksimalistų draugiją išardo tuomet, kai Baltijos kelyje tautos patiria bendrumo jausmą. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.
Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė ir kt.
„Senekos diena“ yra pirmas bendras trijų šalių Lietuvos („Uljanos Kim studija“), Latvijos („Locomotive productions“ ir Estijos („Amrion OÜ“) filmas; jo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media”, Europos Tarybos fondas „Eurimage”.
Filmo premjera Lietuvoje numatoma rugsėjo 30 d.