Gruodžio 4-osios vakarą įvyko madingiausio metų filmo „Amžinai stilingos“ (angl. „Advanced Style“) premjera. Pristatyti savo filmo iš Niujorko atskrido ir režisierė Lina Plioplytė. Susitikti su ja ir susipažinti su „Amžinai stilingų“ herojėmis atėjo kone tūkstantis žmonių, kurie po filmo išėjo kupini pakilių emocijų.
Pasak filmą platinančio festivalio „Kino pavasaris“ vykdomojo direktoriaus Algirdo Ramaškos, „Amžinai stilingos“ – tai itin pozityvi dovana Kalėdų proga. „Šis filmas toks teigiamas, kad privers nusišypsoti net patį didžiausią paniurėlį“, – pridūrė jis.
Plioplytės juosta „Amžinai stilingos“ pasakoja apie vyresnės kartos niujorkietes, kurioms nuo 62 iki 95 metų. Tai drąsios, nepriklausomos, ryškios, meile gyvenimui spinduliuojančios, stilingos moterys. Jos nedūsauja dėl prabėgusios jaunystės, o važinėja spalvingais dviračiais, plepa su draugėmis, lankosi vakarėliuose, eksperimentuoja su individualiu stiliumi ir mokosi naujų dalykų, kuriems vis neatrasdavo laiko. Mada šiame filme tampa saviraiškos priemone, leidžiančia senti pakelta galva.
Filmo režisierė, paklausta renginio vedėjo, aktoriaus Aisčio Mickevičiaus, kaip kilo mintis sukurti tokį filmą, papasakojo apie gerą savo draugą Ari Sethą Coheną. „Pradėjusi gyventi Niujorke, dirbau vienoje Bruklino kavinių, kur ir susipažinau su Ari. Jis prasitarė fotografuojantis gatvėje išskirtinai atrodančias moteris, kurioms virš 60 metų“, – pasakojo Lina.
Akimirkos iš premjeros:
Taip ji sutiko būsimas filmo herojes, su kuriomis iki šiol yra geros draugės. Lina su jomis eina į filmą, pietauti, pasitaria mados klausimai ir vadina jas „nemočiutiškomis močiutėmis“. „Sakoma, kad nereikia tapti draugais su filmo herojais, tačiau šiuo atveju buvo neįmanoma“, – prasitaria Lina.
Filmo režisierė po tokio filmo, žinoma, sulaukė daugybės žiūrovų klausimų: apie savo stilių, filmo herojų vyrus, filmo finansavimą ir pan. Keletas citatų iš jos atsakymų.
„Šį vakarą pasipuošiau „Humanoje“ pirktu kailiuku. Netikiu „pirmo šviežumo drabužiais“, nes ir taip daug visko suvartojame.“
„Filmą kūriau daugiausiai vakarais ir savaitgaliais, tad tai drąsiai galima vadinti hobiu.“
„Lietuviai filmams gauna pinigų iš valstybės, Amerikoje tokios sistemos nėra. Platformos „Kickstarter“ dėka surinkome keliasdešimt tūkstančių dolerių, kurių dėka ir atsirado šis filmas.“
„Įsitikinau, kad kiekvienas miestas galėtų turėti savo filmą. Pristatinėdama jį skirtingose šalyse, pamačiau, kiek daug visur gyvena stilingų moterų. Antra filmo dalis galėtų būti, kad ir apie Vilniaus gatvėmis vaikštančias damas.“
„Viena filmo herojų, jau įžengusi į 7 dešimtmetį iki šiol svajoja sutikti vyrą ir auginti jo vaikus, nes savo neturi, kitos vyras taip ir negrįžo po Antrojo pasaulinio karo, o kita, iki šiol gyvenanti su sutuoktiniu jau virš 40 metų.“
Lietuviškas filmo anonsas: