Filosofą Alainą de Bottoną įsimylėjau dar tuomet, kai internete netyčia atradau jo trumpą video darbą „What is art for“? Jau tuomet sužavėjo jo idėjų paprastumas, malonus bei rišlus pasakojimo tempas ir puikiai pasakojimus iliustruojantys vaizdai. Neilgai trukus atradau dar daugiau visame pasaulyje žinomo, Didžiojoje Britanijoje gyvenančio filosofo pamąstymų, įtalpintų į dokumentinių filmų formatus. Kas mane taip patraukė prie šio šelmiškai pliktelėjusio filosofo didelėmis vaikiškomis akimis ir kodėl jis turėtų būti įdomus „Kinomaisto“ skaitytojams (nors turbūt ne vienas iš jūsų jį tikrai žinote)?
Alaino de Bottono filosofinių pamąstymų objektai apima mūsų kasdienybės ritualus ir kalba apie, iš pažiūros, šimtą kartų diskutuotus dalykus kaip kelionės, gyvenimo prasmė, meilė, pyktis. Jo tekstai – lengvai suprantama kasdienybės filosofija ( „philosophy of everyday life“) perteikiama tiek trumpų, tiek dokumentinių filmų, tiek knygų pavidalu, filosofas aktyviai rašo straipsnius Didžiosios Britanijos spaudai, dalyvauja pokalbių laidose, jo 2008 metais įsteigtą mokyklą „The School of Life“ galime rasti daugelyje šalių.
Šveicaras A. de Bottonas yra kilęs iš garsios, turtingos ir labai protingos giminės. Jo tėvas Gilbertas de Bottonas mokėjo 12 kalbų, kolekcionavo meną ir buvo milijoninės verslo kompanijos įkūrėjas. Filosofo močiutė žydė Yolande Harmer dėl savo šnipės veiklos Egipte išgarsėjo kaip Izraelio Mata Hari.
Pristatau jums svarbiausius A.de Bottono dokmentinius filmus (visus juos galima pažiūrėti „Youtube“), neskaičiuojant kitų trumpų darbų.
Status Anxiety, 2004
Kodėl pinigai mums (dažniausiai) nenuperka laimės? Atrodo, šimtą kartų girdėtas teiginys, tačiau šių dienų visuomenė vistiek laikosi įsikabinusi gerovės siekimo ir nesibaigiančio daiktų pirkimo. A.de Bottonas kviečia mus pakeliauti po Ameriką, kurioje materializmas yra ypač stiprus. Pasak filosofo, mes labai dažnai pakeliame savo siekimų kartelę labai aukštai ir jaučiamės laimingi tik tada, kai pasiekiame savo išsikeltus tikslus. Tačiau kodėl nenuleidus šios kartelės žemiau? Ar ją kelti verčiame mes patys, ar visuomenės spaudimas? Įdomiausia, jog modernios visuomenės propaguojamas žmonių galėjimas pasiekti visko, ko jie nori, tik dar labiau padidina spaudimą siekti aukštumų.
The Art of Travel, 2008
Skaitantys „Kinomaistą“ turbūt pastebėjo mano maniją filmams apie keliones. Čia rasite mano įdomiausių filmų apie keliones sąrašą, o čia pasakoju apie tamsiąsias turizmo puses. Todėl A. de Bottono pasakojimas apie keliones man buvo tikrai smagus atradimas. Kaip teigia filosofas, dauguma žmonių daugiausiai kalba apie tai, kur jie turėtų atostogauti, bet labai retai susimasto, kodėl jie atostogauja. Svarbiausia kelionėse yra ne tai, kur keliaujame, bet nusiteikimas, ką tu ketini patirti ir pamatyti.
The Perfect Home, 2006
„The Perfect Home“ – tai trys 42 minutes trunkančios serijos, paremtos A. de Bottono knyga „The Architecture of Happiness“. Šiose serijose filosofas tyrinėja inovatyvios namų architektūros svarbą, ypač kritikuodamas šiuolaikinius architektus, kurie stato namus kopijuodami senąjį architektūrinį palikimą (architektūrinis pastišas). Kaip pavyzdį A. de Bottonas išskyrė Didžioje Britanijoje esantį Great Notley Garden kaimą, kuriame ypač vaizdžiai atsispindi senosios, tradicinės architektūros veidas. Filosofas klausia, kodėl mes taip prisirišę prie praeities architektūrinio stiliaus? Kodėl mes nenorime gyventi namuose, kurie atspindi mūsų laikų vertybes?
Philosophy – A Guide to Happiness, 2000
Trumpuose, 20 min. epizoduose, A. de Bottonas pasakoja apie 6 garsius filosofus ir jų požiūrį į problematiškas gyvenimo sritis/vertybes. Aplankydamas senųjų filosofų gyventas šalis, Bottonas kvestionuoja klausimą, ar šių gerbiamų filosofų pamąstymai tebetinka nūdienos žmonėms?
Peržiūrėjus išvardintus filmus, praeities filosofai man nebeatrodo tokie akademiški, nežemiški ir skirti tik studijų tyrinėjimams. Kad taptum filosofu nebūtina turėti akademinį pasiruošimą. Tai tarsi įgimtas dalykas, neatsiejamas nuo natūralios išminties ir pakantumo.
p.s. čia rasite filosofinį A. de Bottono pamąstymą apie kiną ir jo tikrąją paskirtį, išskirdamas terapinį kino poveikį žmonėms.