„Gerasis dinozauras“: tobulos animacijos ir neišnaudoto potencialo junginys (apžvalga)

„Pixar“ studijos logotipas yra savotiškas kokybės lygis. Nelyginant tas ženkliukas ant elektroninių prietaisų, patvirtinantis, kad Europos Sąjungą visai tenkina atitinkamo daikto kokybė. Aišku, tai ne kokia „Studio Ghibli“, bet vis tiek. „Pixar“ animacijos pasauliui padovanojo ir „Žaislų istoriją“, ir „Wall-E“, ir „Up“, ir dar daug kitų.

2015-aisiais „Pixar“ spėjo pristatyti dar vieną savo šedevrą – „Inside Out“ – istoriją apie mergaitės galvoje gyvenančias emocijas. To filmo koncepcija buvo tokia keista ir inovatyvi, kad vienas netinkamas žingsnis būtų jį pavertęs apverktinu chaosu. Tačiau viskas buvo atlikta kone tobulai, todėl „Inside Out“ tapo vienu geriausių studijos filmu, kuris gal net labiau skirtas suaugusiems, o ne jų vaikams.

Žodžiu, savo atkakliu, užsispyrėlišku darbštumu „Pixar“ sugebėjo patys sau labai aukštai užsikelti kartelę. Gal net per aukštai. „Gerasis dinozauras“ yra to įrodymas. Kaip bebandytum, net ir labai norint, jo neišeina pavadinti blogu. Atvirkščiai, tai dar vienas puikus įrašas studijos darbų kataloge. Ir vis dėlto. Po seanso geras įspūdis persipina su keistu nusivylimo jausmu.

Regis, prieš „Gerąjį dinozaurą“ buvo susimokęs visas pasaulis. Pirmą kartą viešai apie projektą prabilta dar 2011 metais. Tada žadėta, kad filmas pasirodys 2013 metais. Tačiau jo kūrimas vis strigo ir premjera nusikėlė daugiau nei porai metų. Gal tie atidėliojimai, o gal startas JAV rinkoje vis dar karaliaujant „Bado žaidynėms“ nulėmė palyginti kuklius „Gerojo dinozauro“ finansinius rezultatus. Tiesą sakant, viskas krypsta link to, kad „Gerasis dinozauras“ taps pirmuoju nuostolingu „Pixar“ filmu.

Ir dievaži, to jis tikrai nenusipelnė. Kažkokiu būdu „Cars 2“ ar „Monstrų universitetas“ žėrėsi pinigus, o štai Arlo ir Spotui tenka nuleisti galvas. Kaip pasakytų Bilis Piligrimas, nieko nepadarysi.

„Gerojo dinozauro“ siužetas paprastas ir labai lengvai suprantamas. Jis rutuliojasi tokiame alternatyviame pasaulyje, kuriame asteroidas nesirėžė į Žemę ir ji vis dar priklauso dinozaurams. Pagrindinio veikėjo Arlo šeima yra fermeriai, kurie augina sau kukurūzus ir ruošiasi žiemai. Idilišką gyvenimą sujaukia nelaimingų atsitikimų serija. Galiausiai viskas susiklosto taip, kad Arlo atsiduria toli nuo namų ir su mažo berniuko pagalba turi sugrįžti pas savo šeimą.

Paprasta, nekomplikuota, lyg ir kažkur matyta. Tačiau nėra dėl ko kabinėtis. „Gerasis dinozauras“ akivaizdžiai skirtas šiek tiek jaunesniems vaikams. Šešiametis be vargo sugebės sekti siužetą ir supras, kas ir kaip. Ir nieko čia blogo. Juo labiau, kad ir jį atlydėję tėvai tikrai nesikankins. „Pixar“ nebūtų „Pixar“, jeigu į scenarijų nebūtų įpinta motyvų, kurie bus suprantami tik suaugusiems.

Taip pat rekomenduojame

Siaubo filmai. Top 7

Filmo kūrėjai pakankamai vykusiai išsirinko ir prasminius akcentus. „Gerasis dinozauras“ pasakoja apie šeimą, atsakomybę, augimą ir tvarkymąsi su baime. Arlo leidžiasi į pakankamai epišką, nuotykių pilną, vesterną primenančią kelionę, bet tikroji kelionė yra jo viduje ir santykio su Spotu raidoje. Pirmą sykį Arlo pamatai kaip nevėkšlą ir bailį, bet atsisveikini jau su visai kitokiu veikėju. Žodžiu, paprasta istorija ir pakankamai paprastas pasakojimo būdas niekada neperžengia lėkštumo ar banalumo ribos.

Galų gale, net ir ne siužetas „Gerajame dinozaure“ yra svarbiausias. Šis filmas yra veikiau patiriamas širdimi ar siela, o ne „virškinamas“ smegenimis. Taip, visų pirma, yra dėl tiesiog nuostabios jo animacijos. „Gerojo dinozauro“ pasaulis toks gyvas, toks tikras, kad kitą sykį tiesiog pagauni save besistebintį animatorių talentu. Išgalvotas ir animuotas pasaulis pilnas didelių atvirų erdvių, kuriose ošia medžiai, pievose ganosi bizonų bandos, o danguje plaukia debesys. Kai vaizdai dar susijungia ir su „Pixar“ studijai įprastai puikiu garso takeliu, patenki į pasaulį, iš kurio visai nesinori ištrūkti.

Ir vis dėlto, „Gerasis dinozauras“ burnoje vis tiek palieka ne iki galo malonų skonį. Vėl gi, viskas su juo gerai, jokių didelių priekaištų neišeina pateikti, bet „Pixar“ norisi priekaištauti. Ko gero, visos problemos atsiremia į pačią istoriją. Tenka pasikartoti, filmui vaikams kažkoks kompleksiškas siužetas nėra būtinas, bet jis visgi yra per daug nuspėjamas. Dar blogiau – jau ne kartą matytas. Ir net to paties „Pixar“ filmuose. Žiūrint „Gerąjį dinozaurą“ tarsi gali pakankamai sėkmingai nuspėti, kas nutiks vėliau. Scenai tik prasidėjus galvoje dingteli: „Aš žinau kaip tai baigsis“. Ir iš tikrųjų.

Visa tai labai keista. Juk kas jau kas, o „Pixar“ visada ir garsėjo savo istorijų pasakojimo sugebėjimais. Toks jausmas, kad kūrybiniai strigimai atėmė iš kūrybinės grupės bet kokį polėkį, norą eksperimentuoti. Juk pati koncepcija yra be galo intriguojanti. Koegzistuojančius dinozaurus ir žmones visada norisi pamatyti. Deja, tas potencialas taip ir neišnaudojamas. Kažkokių puikumo užuominų tikrai esama. Scenos su triceratopsu ar tiranozaurų šeimyna yra tiesiog nuostabios. Apskritai, įsimintina viskas, kas pateikia detalesnį žvilgsnį į šį alternatyvų pasaulį, tačiau, deja, to labai trūksta.

Taigi eiti į „Gerąjį dinozaurą“ ar neiti? Tai juk nemenkas įsipareigojimas. Nes vienas į tokį filmą juk nelabai eisi – reikia kartu ir kokį pyplį nusivesti. O šis neišvengiamai norės spragėsių kibiro ir puslitrio kolos gėrimo. Ar verta? Aišku, kad verta. Tai tikrai nėra tobulas filmas. Tačiau nepakartojama animacija, graži istorija ir silpnoka, bet visgi širdį pakutenanti istorija, padarys savo. Pyplys laiką praleis tikrai smagiai. Jūs irgi nesikankinsite. Gal net, visai kaip šių eilučių autorius, imsite slaptai svajoti apie tai, kad gal įvyks stebuklas ir „Gerajam dinozaurui 2“ bus uždegta žalia šviesa, ir šįkart jo produkcija jau nestrigs, ir daug žadanti koncepcija duos tuos rezultatus, kuriuos gali duoti.

Filmo anonsas: