Kino teatro „Pasaka“ archyvas
Per pirmąsias 3 rodymo savaites prancūzų komediją „(Ne)Tikros Prancūziškos vestuvės” gimtojoje šalyje peržiūrėjo net 11 milijonų žiūrovų, dar 5 milijonai garsiai juokėsi užsienio šalių kino salėse. Vienų giriama, kitų – rasistine vadinama, tačiau abejingų nepaliekanti komedija pagaliau atkeliauja ir į kino centro „Garsas“ kino ekraną.
Pačioje filmo pradžioje pristatoma pasiturinčių prancūzų katalikų Vernelių šeima. Jie turi viską, apie ką galima svajoti: didelį namą puikioje vietoje, finansinį stabilumą, keturias gražuoles dukteris. Gyvenimas būtų beveik pasakiškas, jei tik trys jų dukterys nebūtų ištekėjusios už skirtingų religijų ir kilmės vyrų: pirmosios vyras – musulmonas, antrosios – kinas, o trečiosios – žydas. Tėvai stengiasi išspausti laimės šypsenas bent vestuvinėse nuotraukose, tačiau susirinkus į privačias šeimos šventes ne visuomet pavyksta susilaikyti nuo kandžių replikų bei nuslėpti tikrųjų jausmų.
Paskutinė pagyvenusios poros viltis – jauniausia duktė Laura, kuri praneša apie sužadėtuves. Verneliai netveria džiaugsmu, sužinoję, jog būsimas jaunikis – katalikas. Pro ausis praleidę žinią apie jo „nerimtą“ aktoriaus ir komiko profesiją, laimingi tėvai išsiruošia į susitikimą su būsimu žentu ir netenka žado, kai jų jaunėlė pristato juodaodį sužadėtinį iš Dramblio Kaulo Kranto. „Benetton“ šeima, kaip juos vadina kaimynai, pradeda ruoštis vestuvėms.
Kultūrinių nesusipratimų ir rasistinių juokelių neišvengia ne tik konservatyvūs tėvai, tačiau ir žentai tarpusavyje turi surasti bendrą kalbą, išmokti gyventi vienoje šeimoje, neįžeisdami vieni kitų jausmų ar įsitikinimų.
„(Ne)Tikros prancūziškos vestuvės” – tai komedija apie išankstinius nusistatymus, stereotipus bei bendražmogiškus dalykus, sujungiančius įvairių patirčių žmones.
Filmo anonsas internete: