Juosta pasakoja istoriją apie tai, kaip žaibo greičiu po pasaulį išplinta mirtinas virusas. Miršta daug žmonių, todėl kad jį pažabotų, pasamdoma tarptautinė daktarų komanda. Baisia liga užsikrėsti gali kiekvienas, nesvarbu, ar jis paima sausainį oro uosto kavinukėje, ar paspaudžia partneriams rankas verslo susirinkime, ar nučiaudėjus greta autobuse sėdinčiam žmogui.
Betė (akt. G.Paltrow) grįžta iš susitikimo Honkonge, kitą dieną ji atsiduria ligoninės priimamajame, o po kelių dienų – miršta. Daktarai jos gedinčiam vyrui (akt. M. Damonas) negali atsakyti, kas moteriai nutiko ir kokia yra jos mirties priežastis. Netrukus, pajutę lygiai tokius pat simptomus, miršta žmonės Čikagoje, Londone, Paryžiuje, Tokijuje… Gydytojai pasiunčiami į epidemijos židinį, visa pasaulį apima panika. Žmoniją neseniai gąsdinę paukščių bei kiaulių gripai prieš šį naująjį virusą atrodo tarsi juokinga infekcija.
O žymus blogeris situaciją dar pablogina teigdamas, jog valdžia turi paslapčių ir paprastiems gyventojams nepasako visos tiesos. Tokiu būdu aktyvistas paskleidžia dar didesnį virusą – visuotinę paranoją.
Kuriant filmą “Užkratas”, Oskaro, Kanų kino festivalio ir daugelio kitų garbing apdovanojimų laimėtojas S.Soderberghas daug ir intensyviai konsultavosi su vienu žymiausių pasaulyje epidemiologu Ianu Lipkinu. Šis teigia, jog filme panaudotas baisaus paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prasiautusio viruso iš Malaizijos Nipah prototipas, kuriuo kiaulės užkrėtė ūkininkus.
Profesorius buvo toks dėmesingas filmo detalėms, kad liepė perfilmuoti sceną, kurioje mokslininkė, susišvirkščianti sau virusą, dėvi pėdkelnes.
Pagal Scotto Z. Burnso („Bornas. Galutinis tikslas”, „Informatorius!”) scenarijų sukurtas ir įvairiausiuose planetos kampeliuose (Makao, Čikaga, Atlanta, San Franciskas, Londonas, Ženeva, Abu Dabis, Honkongas) nufilmuotas filmas “Užkratas” mūsų šalies kino teatruose pasklis jau rugsėjo 30 dieną.
Kol kas jūsų dėmesiui – lietuviškai titruotas juostos anonsas:
