Amsterdamo dokumentinų filmų festivalyje (IDFA) parodyta juosta „The Eagle Huntress“ rimtai privertė permąstyti kino industriją ir jos galimybes. Kiek milijonų ir kiek žmonių išties reikia norint sukurti gerą kino juostą? Kiek milijonų reiktų norint sukurti dokumentinį filmą apie pirmąją medžiotoją su ereliais moterį Mongolijoje? Tikrai nemažai. Tačiau amerikietis Ottas Bellas įrodė, kad nei velnio nereikia. Netikėtai sužinojęs apie Mongolijos Altai kalnuose gyvenančią 13-etę Aisholpan ir jos svajonę tapti pirmąją erelių dresuotoja moterimi, debiutiniam dokumentiniam darbui pasiėmė visas savo gyvenimas santaupas ir su dviems operatoriais iškeliavo į snieguotą Mongoliją.
Žinoma, ne vienas kritikas kraipys galvas sakydamas, kad egzotiškas Mongolijos kraštovaizdis, vietinių kostiumai, erelių medžiotojų tema, mergaitės istorija jau savaime yra svajonių charakteriai bet kokiam kūrėjui. Tai savaime gali lemti filmo populiarumą ir gerumą. Tačiau IDFA dokumentinių filmų paletėje buvo šimtai egzotiškas temas ir asmenybes fiksavusių kūrinių, bet ne visi jie buvo geri. O.Bello filmas „The Eagle Huntress“ tapo tikru šių metų kino pasaulio atradimu, dokumentika pristatyta „Sundance“, šiuo metu jau rodoma JAV kino teatruose, o visi Amsterdamo IDFA filmo seansai buvo išpirkti dar prieš festivaliui prasidedant.
Mongolijos Atlai kalnuose su tėvais jurtoje gyvenanti 13-etė Aisholpan Nurgaiv svajoja išmokti medžioti su auksiniais ereliais. Kaip jos senelis, kaip jos tėtis. Deja, mergaitė užaugo visiškai patriarchalinėje aplinkoje, kurioje medžiojimas su ereliais yra tūkstančius metų karta iš kartos išimtinai tik vyrų dominuojama veikla. Nepaisydama vyresnių ir patyrusių kaimo medžiotojų kritikos, Aisholpan tėvo padedama treniruoja savo erelį kasmetiniam medžioklės erelių festivaliui. Mergaitė jame bus pirmoji moteris, taip sulaužydama šimtamete festivalio tradicijas.
Kaip po filmo seanso pasakojo režisierius O.Bellas, apie Aisholpan jis sužinojo atsitiktinai BBC apie ją perskaitęs įspūdingomis nuotraukomis iliustruotą istoriją. Sužavėtas nuotraukų, O.Bellas išvyko į Mongoliją ir jau pirmo susitikimo metu nufilmavo kvapą gniaužiantį, pavojingą mergaitės ir jos tėvo žygį sugauti jauniklį erelį.
„Sukurti filmą man kainavo visas gyvenimo santaupas – apie 80 tūkst. JAV dolerių, iš banko dar pasiskolinau 12 tūkst. Prisipažinsiu, šis filmas buvo mano didžiausia gyvenimo loterija. Tačiau stebėdamas šią kaspinus į kasas susirišusią, nagus žydrai besilakuojančią medžiotoją ir jos dresuojamą erelį, supratau, kad tikrai turiu nerealią medžiagą. Pamatę darbinį juostos variantą, prie projekto sutiko prisidėti ir kino pasaulio grandai, padėję profesionaliai sumontuoti, įgarsinti ir prodiusuoti filmą“, – teigė O.Bellas, kuriam „The Eagle Huntress“ buvo pirmasis rimtas kino bandymas.
„You can do anything,” – filmo pabaigoje dainuoja Australijos atlikėja Sia. Ir išties, pamatęs Aisholpan drąsą ir užsispyrimą, supranti, kad nieko nėra šiame pasaulyje neįmanoma. Net jei esi ir 13-etė mergaitė.
p.s. belieka tikėtis, kad „The Eagle Huntress“ bus atvežta ir į Lietuvos kino teatrus.