Timothée Chalamet pelnė antrąją „Oskaro” nominaciją už geriausią aktorių, suvaidinęs legendinį Bobą Dylaną biografiniame filme „Bob Dylan: Visiškai nežinomas”. Filmas gavo net aštuonias „Oskaro” nominacijas, tarp jų – geriausio filmo, režisieriaus (James Mangold), geriausio antraplanio aktoriaus (Edward Norton) ir geriausios antraplanės aktorės (Monica Barbaro) kategorijose.
Per pastarąjį dešimtmetį Timothee Chalamet tapo vienu geriausių ir mylimiausių savo kartos aktorių ir turbūt viena įdomiausių jaunosios kartos kino žvaigždžių. Nesvarbu, ar vaidintų tokiuose kino hituose kaip „Vonka” ar „Kopa” frančizėje, ar nepriklausomų kūrėjų filmuose, tokiuose kaip, „Vadink mane savo vardu” ir „Lady Bird”, T. Chalamet įrodė, kad yra labai populiarus tarp kino kūrėjų ir juo labiau mylimas gerbėjų.
Gimęs ir augęs Niujorke, Timothee Chalamet lankė garsiąją “LaGuardia” scenos menų mokyklą ir, dar prieš ją baigdamas, gavo vaidmenis televizijos serialuose „Karališkos kančios” („Royal Pains”) ir „Tėvynė” („Homeland”). Aktoriaus karjera greitai įsibėgėjo ir T.Chalamet gavo pagrindinį vaidmenį Christopherio Nolano filme „Tarp žvaigždžių” (“Interstellar”). Tačiau proveržis į tarptautinį pripažinimą įvyko suvaidinus Lucos Guadagnino filme „Vadink mane savo vardu” (“Call Me By Your Name”), už kurį jis buvo nominuotas „Oskarui” geriausio aktoriaus kategorijoje – T.Chalamet tapo trečiu jauniausiu aktoriumi, kada nors nominuotu šiam apdovanojimui.
Prie režisieriaus James Mangoldo filmo „Bob Dylan: Visiškai nežinomas” („A Complete Unknown”) pagrindinio vaidmens buvo dirbama daugelį metų ir tapo Timothee Chalamet aistros projektu. Ilgo filmo kūrimo proceso metu, kurį sutrikdė 2020 metų pasaulinė pandemija, Chalamet priaugo 9 kilogramus svorio, intensyviai mokėsi groti gitara bei perėmė Dylano unikalius judesius, balsą ir manieras. Filmavimo procesas užtruko keletą metų, o pasiruošimui aktorius skyrė net penkerius metus – gerokai ilgiau nei planuotus keturis mėnesius. Filmas pasakoja apie legendinio Bobo Dylano kūrybinį startą Manhetene bei kitus muzikos pasaulio veikėjus, kuriuos jis sutiko savo kelyje.
Kokia pirma mintis atėjo į galvą, kai jūsų paprašė suvaidinti Bobą Dylaną? Ar nebuvo baisu prisiimti šį vaidmenį?
Timothee Chalamet (TC): „Nebuvo baisu, nes tuo metu dar nebuvau vadinamosios Bobo kulto mokinys, kuriuo esu dabar. Žinojau, kad jis yra svarbi muzikos figūra, buvo ir yra gerbiamas Amerikos ir pasaulio meno pasaulyje, bet neturėjau jokio ryšio su jo muzika. Pas mano tėvo draugą ant sienos kabėjo Bobo portretas ir tai buvo visos mano žinios apie Bobą. Kai pradėjau gilintis, akivaizdžiai supratau, kodėl aplinkiniai taip atsargiai žiūrėjo į mintį, kurti Bobo Dylano vaidmenį biografiniame filme. Jei kažkas nesugedę, to nereikia taisyti, o Bobo palikimas, jo meninis talentas ir muzika… visai nesugedę. O aš turėjau tik kelerius metus, kad prie jo padirbėčiau. Taigi, tam tikru momentu, man tai nustojo atrodyti kaip darbas – tiesiog tapo organišku procesu, kuris mane paveikė labai giliai asmeniškai.“
Ar buvo akimirka, kai jūsų galvoje užsidegė lemputė ir jūs staiga tapote mokiniu, apie kurį kalbate?
Tai įvyko kažkur pandemijos metu, nors manau, kad suprasti tai pradėjau dar anksčiau. Tai buvo Bobo Dylano dainos „Ballad of a Thin Man“ koncertinė versija, iš Martino Skorsezės dokumentinio filmo „No Direction Home“. Šios dainos atlikimas mane sukrėtė muzikine prasme. 2020-ųjų vasarą dėl pandemijos turėjome daug laiko, žiūrėjome D.A. Pennebakerio 1967-ųjų dokumentinį filmą „Bob Dylan: Don’t Look Back“, ir mane nuoširdžiai sužavėjo, koks charizmatiškas ir įdomus buvo šis paprastas vaikinas Bobas. Jis neturėjo tos kvailos kaukės, kurią taip lengva užsidėti ir kurią dėvi daugelis žmonių. Buvo išties stulbinama ir labai įkvepianti patirtis. Būtent tada pagalvojau: „Ei, man suteikta galimybė įkūnyti šį žmogų? Tai tiesiog nuostabu.“
Filmas apima keletą esminių Bobo Dylano karjeros pradžios metų. Jame taip pat atsispindi citata iš 2004 m. interviu, kuriame jis sakė: „Nežinau, kaip man pavyko parašyti tas dainas. Tos ankstyvosios dainos buvo sukurtos tarsi su magijos pagalba. Dabar galiu daryti daug kitų dalykų, bet tik ne tai.“ Ar tau pažįstama ta sunkiai apčiuopiama talento ir įkvėpimo prigimtis?
Timothee Chalamet (TC): „Manau – ir taip, ir ne. Atrodo, kad aktoriaus darbe yra visiškai kitaip, nes aktorius turi tam tikrą pranašumą – jis jau žino visą istoriją, tačiau tuo pat metu tai gali tapti kliūtimi. Norint, kad aktorius atliktų savo darbą „aukštame lygyje“, nesvarbu, ką tai iš tikrųjų reiškia, reikia tam tikro meistriškumo lygio – jei taip galima vadinti aktoriaus įgūdžius. Aš jums pateikiu labai matematišką atsakymą.“
Ar galėtumėt sakyti, kad šiuo ypatingu Amerikos istorijos laikotarpiu ore tvyrojo kažkas magiško?
„Negalėčiau tiksliai pasakyti, ar taip tikrai buvo, tačiau turiu savo teoriją. Tai tik interpretacija – tuo metu nebuvau šalia, tačiau yra žmonių, kurie buvo, įskaitant patį Bobą, ir jie galėtų jums apie tai papasakoti. Manau, kad ši istorija labiau apie tai, jog tuo laikotarpiu ore tvyrojo daug daugiau, nei 5-jame dešimtmetyje. Buvo tokių menininkų kaip Pete’as Seegeris ar Paulas Claytonas, taip pat daugybė puikių folkloro muzikos atlikėjų, tačiau kultūra tuo metu dar nebuvo tam pasirengusi tokiems pokyčiams, o Amerikos politinė aplinka nebuvo tam palanki. Daugelis šių žmonių buvo įtraukti į juoduosius sąrašus ir negalėjo tęsti savo veiklos. Dideli pokyčiai įvyko tik 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Bobas Dylanas perėmė folkloro muzikos lyriką ir jos formas – jis suasmenino senas airiškas bei pietinių valstijų bliuzo balades. Kiekviena daina, kuri dabar prasideda „aš“, „aš perėjau“ arba „aš mačiau“, semiasi įkvėpimo iš to laikotarpio. Tačiau esmė ne tik šių dainų suasmeninime subjektyviu būdu – esmė taip pat emocijose, kurios jose yra įkūnytos“
Jūs dainuojate ir atliekate dainas gyvai filme. Nuo ko reikėtų pradėti, norint pasirodyti tokiame lygyje, tuo pačiu nebandant kopijuoti Bobo Dylano?
Timothee Chalamet (TC): „Tiesą sakant, tai tiesiog kartojimo procesas – mes kartojome vėl ir vėl, gal 10 000 valandų iš eilės. Per tris ar keturis mėnesius to tikrai negalėtum išmokti, bet per penkerius su puse metų laiko tam užtenka – tiek darbui, tiek poilsiui. Atsitraukti nuo tokio projekto kartais yra lygiai taip pat svarbu. Šis procesas neturėjo kažkokių griežtų terminų, aš nesimokiau to daryti dėl kažko kito – dariau tai tik dėl savęs. Išmokau daug dainų, kurios net nebuvo panaudotos filme, nes jos padėjo suprasti bendrą paveikslą ir pajusti reikalingą atmosferą.“
Filmo dėmesio centre – kaip šlovė paveikė Dylaną. Tai nėra pamokslaujantis pasakojimas apie tai, kaip ji jį pakeitė, nes didžiausia kova vyko jo viduje. Ar supratote, kas slypėjo tame visame?
Timothee Chalamet (TC): „Man patinka, kad filmas nepamokslauja apie tai, kaip šlovė jį paveikė, nes nemanau, jog jis į ją reagavo labai kategoriškai. Filme vienas personažas apibūdina Bobą taip: „Jis tiesiog žmogus, kuriam nerūpi, ką apie jį galvoja kiti. “Nemanau, kad tai buvo dėl to, jog jis buvo egoistas. Manau, kad tuo metu jis tiesiog buvo visiškai susitelkęs į savo meną ir niekada neapsimetinėjo, jog tai, ką daro, jam nebuvo svarbu.“
Santykiai su kino kūrėjais visada buvo viena svarbiausių jūsų darbo proceso dalių. Ką jums reiškė eiti šiuo keliu su režisieriumi Jamesu Mangoldu?
„Man labai patiko dirbti su Jamesu, nes atsidūriau visiškai patikimose patyrusio meistro rankose. Meistro, kuris puikiai moka dirbti su įvairiomis kino išraiškos formomis. Pažiūrėkite, kokie skirtingi yra jo filmai – „Mergina su trūkumais“ („Girl, Interrupted“), „Loganas“ („Logan“), „Bob Dylan: Visiškai nežinomas“ („A Complete Unknown“). Tačiau jis turi daug patirties dirbdamas ir su panašiomis istorijomis – nors filmas apie Johnny Cashą „Ties jausmų riba“ („Walk the Line“) skiriasi nuo istorijos apie Bobą Dylaną. Jamesui Mangoldui svarbiausia yra gebėjimas pasakoti istoriją taip, kad ji paliestų kiekvieną žiūrovą. Net jei žmogus ateis į kiną žinodamas nelabai daug apie Bobą Dylaną, galiu lažintis, kad po filmo grįžęs namo, jis tikrai suras vieną iš Bobo dainų ir paklausys.
Biografinė drama “Bob Dylan: Visiškai nežinomas” – kino teatruose nuo vasario 7 dienos.
1961-ieji metai. Energingų ir audringų muzikinių bei kultūrinių permainų fone paslaptingas 19-metis iš Minesotos, vardu Bobas Dylanas, su savo gitara ir revoliuciniu talentu atvyksta į Niujorką visam laikui pakeisti Amerikos muzikos istoriją. Įsikūręs žemutiniame Manhetene, Grinvič Vilidžo rajone, ir užmezgęs artimus ryšius su vietinėmis muzikos ikonomis, jaunuolis staigiai pakyla į žinomumo viršūnę, o jo novatoriškas ir prieštaringas elektroninio rokenrolo pasirodymas 1965 m. Niuporto muzikos festivalyje nuskamba per visą pasaulį ir iki šiol laikomas vienu iš labiausiai transformuojančių XX amžiaus muzikos momentų.
Filmo anonsas: