fbpx
Galerija, Reportažai

Įvyko ilgai laukta Giedrės Žickytės filmo „Meistras ir Tatjana“ nacionalinė premjera

Giedrė Žickytė ir Tatjana Luckienė-Aldag Fotografė Vilija Buivydė
Giedrė Žickytė ir Tatjana Luckienė-Aldag
Fotografė Vilija Buivydė

Trečiadienio vakarą, spalio 14 d., buvo pristatytas ilgai lauktas Giedrės Žickytės dokumentinis filmas apie žymų fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Juostos premjeroje dalyvavo ir specialiai šiam vakarui į Lietuvą atvykusi buvusi menininko žmona Tatjana Luckienė-Aldag.

Tai antroji filmo premjera Lietuvoje. Pirmoji įvyko praeitų metų „Scanoramos“ festivalio metu, kuomet filmas buvo rodomas naujų lietuviškų darbų konkursinėje programoje. Tačiau po jos filmas nebuvo rodomas kino teatruose. Jį buvo galima pamatyti tik kino festivalių specialiųjų seansų metu. Apkeliavusį ir vis dar keliaujantį po daugelį pasaulio kino festivalių filmą nuo ateinančio penktadienio galės pamatyti visi lietuviško kino gerbėjai.

Susirinkusius svečius pirmasis pasveikino kultūros ministras Šarūnas Birutis, kuris išsidavė, kad turėjęs nemažai progų pažiūrėti šį filmą, tačiau laukęs šios dienos.

Šarūnas Birutis Fotografė Vilija Buivydė
Šarūnas Birutis
Fotografė Vilija Buivydė

„Tikriausiai daugeliui iš jūsų tai yra ilgai lauktas susitikimas, juk apie filmą visi jau girdėjome labai daug. Galiu tik pasakyti, kad draugystė su Vitu Luckumi prasidėjo gana seniai. Jau praėjo dveji metai, kai NDG nušluostė laiko dulkes – buvo vėl iš naujo atrastas ir parodytas tikrai didelis meistras“, – apie prieš dvejus metus NDG surengtą retrospektyvinę Vito Luckaus darbų parodą kalbėjo Šarūnas Birutis.

Kaip teigė kultūros ministras, dabar Vito Luckaus archyvas yra perduotas valstybės žinion ir netrukus bus pasirašyti galutiniai perdavimo dokumentai. Anksčiau beveik visą žymaus fotografo archyvą saugojo jo žmona Tatjana Luckienė-Aldag, kuri po vyro mirties juos išsivežė į JAV.

Premjeros metu Giedrė Žickytė pasidžiaugė, kad dokumentinis kinas bus rodomas Lietuvos didžiuosiuose ekranuose, nes jis į juos bei kino teatrų repertuarą patenka itin retai.

Giedrė Žickytė Fotografė Vilija Buivydė
Giedrė Žickytė
Fotografė Vilija Buivydė

Kaip pasakojo režisierė, kuriant filmą ar jį pristatant buvo labai daug sutapimų ir netikėtų įvykių. Vienas tokių – kelionė taksi į pirmąją juostos premjerą „Scanoramos“ metu, kuomet vėluojančią režisierę vežė Vito Luckaus draugas. Režisierė iš karto jam pasiūlė kartu eiti į filmo peržiūrą, tačiau jis atkirto, kad „aš daugiau mačiau. Nepamatysiu nieko naujo jūsų filme. Tikrai žinau daugiau, nei jūs parodysite.“

„Šiandien važiuoju ir galvoju, kas nutiks. Žinokite, kol kas dar nieko nenutiko“, – prisiminusi netikėtą įvykį juokavo režisierė Giedrė Žickytė.

Prieš filmą susirinkusiems svečiams Jurga Šeduikytė atliko dainą pavadinimu „Meistras ir Tatjana“, kurią sukurti ir įkvėpė ši dokumentinė juosta. Ją bus galima rasti naujajame dainininkės albume.

Jurga Šeduikytė Fotografė Vilija Buivydė
Jurga Šeduikytė
Fotografė Vilija Buivydė

Filmas apkeliavo daugelį pasaulio festivalių ir pelnė ne vieną prestižinį prizą. Lietuvoje ši dokumentinė juosta taip pat sulaukė pripažinimo: „Sidabrinės gervės 2015“ apdovanojimuose pelnė net keturias „Sidabrines gerves“, o filmo operatorius Audrius Kemežys buvo apdovanotas „Ąžuolo“ ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizais.

Apie filmą: ,,Meistras ir Tatjana“ kūrėjai kviečia pasinerti į aistringos meilės ir kvapą gniaužiančios fotografijos pasaulį. Jo centre – Vitas Luckus, vienas iš Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų, su fotoaparatu išmaišęs visą Sovietų Sąjungą. Aplinkiniai vadino jį vikingu, kopijavo jo manieras, išvaizdą, žavėjosi, stebėjosi, pavydėjo, bijojo, perpasakodavo būtas ir nebūtas istorijas. Vilniuje gyveno su gražuole žmona Tatjana, kartu namuose augino liūtą ir tapo vieną ryškiausių 7-ojo dešimtmečio porų. Ne mažiau ryškūs buvo ir jų namai – visada pilni spalvingiausios chebros, gyvenimo džiaugsmo ir pokalbių iki aušros.

Premjeros akimirkos:

Komentarai
Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.