Foto – Jorigė Kuzmaitė
Be gausybės praeito savaitgalio Knygų mugės renginių, lankytojai turėjo galimybę pasimėgauti ir filmų peržiūromis Knygos kino salėje. Paskutinis mugės seansas – Kristijono Vildžiūno niekada viešai dar nerodytas trumpametražis vaidybinis filmas „Biblioteka“. Nufilmuotas seniai 1996-aisiais, apgadintas Prahoje potvynio metu, o dabar atkurtas.
Filme – viena diena M. Mažvydo bibliotekoje. Neskubus pasakojimas vaizdais, pokalbių nuotrupomis, šviesa, tamsa, garsais… Lankytojai leidžia bibliotekoje ilgas valandas ir niekur neskuba. Kas jie? Kodėl jie čia? Ko jie ieško?
Po filmo pasikalbėti susėdo jame vaidinę teatro režisierius O. Koršunovas, rašytojas ir scenaristas R.Šavelis, režisierius K.Vildžiūnas bei pasikalbėti pakvietusi I. Keidošiūtė. Pokalbis buvo apie laiką, praleistą bibliotekose, ir apie filmą „Biblioteka“.
I.Keidošiūtė: „Kas buvo mūsų gyvenime biblioteka, kai dar nebuvo interneto ir mobiliųjų telefonų? Ten mes skaitydavome knygas, megzdavom pažintis, bėgdavom nuo vienatvės ir slėptis nuo lietaus… Ten vykdavo daug įdomių dalykų.“
R.Šavelis: „Nė velnio neatsimenu, kaip papuoliau į šį filmą… Bet biblioteka – rimtas reikalas mano gyvenime. Šioje bibliotekoje aš parašiau savo diplominį darbą. Sumuštinį atsinešdavau, skaitydavau, rašydavau. Ir rūkiau užlipęs į palėpę.“
K.Vildžiūnas: „Biblioteka seniau atstojo socialinius tinklus. Čia galėjai ne tik rasti informacijos, bet ir susipažinti arba sutikti draugą ir papasakoti jam savo sapną. Pamenu, užkliuvo žinutė laikraštyje, kad bibliotekoje mirė benamis. 1996-aisiais, kai filmavome, Lietuvoje buvo krizė, formavosi kapitalistiniai santykiai, daug žmonių tapo benamiais, nors ir baigę universitetus… Visą kitą lipdžiau iš įspūdžių. Kaip ir visi studentai daug laiko esu praleidęs bibliotekose.“
O. Koršunovas, kuris, anot filmo režisieriaus „keturis kartus atsisakė vaidinti, o penktą – sutiko“, prisimena: „Kai filmavome, biblioteka jau buvo praradusi save. Nebereikalingi žmonės nebereikalingoje vietoje. Atrodė, kad jau knygų nebereikės, tas nevilties jausmas filme yra juntamas. Bet šiandien matome, kad bibliotekos išliko. Pasikeitė, bet išliko.“
Bibliotekos išliko. Knygos išliko. „Viskas, kas pasikeitė, tai greitis ir bendravimo stilius“, sakė K. Vildžiūnas. „Biblioteka“ – apie laiką, kai mes gyvenome lėtai.
