71-ajam Kanų kino festivalio pagrindinio konkurso žiuri šiemet pirmininkavo Cate Blanchett. Ji tapo vos dvyliktąja moterimi vadovaujančia Kanų žiuri per visą festivalio istorija. Didžiųjų kino festivalių patirtis rodo, kad žiuri pirmininkaujančios aktorės išrenka ypatingai vertus dėmesio laureatus. Annette Bening pernai Venecijoje įteikė „Auksinį liūtą“ Giljermo Del Toro „Vandens formai“ (The Shape of Water), Meryl Streep 2016 m. Berlinalėje „Auksiniu lokiu“ įvertino Gianfranco Rosi „Liepsnojančią jūrą“ (Fuocoammare / Fire at Sea), dar anksčiau Isabelle Huppert „Auksinę palmės šakelę“ atidavė Michaelio Haneke „Baltajam kaspinui“ (Das weisse band / The White Ribbon, 2009). Sunku būtų suabejoti ir Cate Blanchett sprendimu šiais metais pagrindinį prizą įteikti Hirokazu Kore-Eda filmui „Vagišiai“ (Manbiki kazoku / Shoplifters). Tai jau septintasis Kanuose rodomas japonų režisieriaus filmas.
Pagrindiniame konkurse, kaip visada Kanuose, dominavo garsūs bei tarptautinėje festivalių arenoje jau daugybę kartų įvertintų režisierių filmai. Vienintelis ilgametražis debiutas įtrauktas į šių metų Kanų pagrindinį konkursą – egiptiečių režisieriaus Abu Bakr Shawky juosta „Yomeddine“. Prie pastarojo buvo prikaustyta daug dėmesio, siekiant išsiaiškinti, kuo debiutuojančio kūrėjo darbas sugebėjo pavergti festivalio direktoriaus Thierry Frémaux širdį, kad pastarasis nusprendė įtraukti šį filmą būtent į pagrindinį konkursą. Kritikų įvertinimai šįsyk sutapo su Thierry Frémaux, o žiūrovams teks palaukti kol greičiausiai būsimasis Egipto kandidatas į „Oskarų“ statulėlę už geriausią metų filmą užsienio kalba vienokiu ar kitokiu būdu pasieks juos.
Kalbant apie vyraujančias temas, šiemet būtų galima išskirti filmus, kuriuose kalbama apie šeimos vertybes. „Auksine palmės šakele“ įvertinta Hirokazu Kore-Eda juosta „Vagišiai“ tyrinėja šeimos socialinio konstrukto dirbtinumą. Specialiuoju žiuri prizu įvertintame libaniečių režisierės Nadine Labaki filme „Kafarnaumas“ (Capernaum) drąsiai kalbama apie vaikų teises, o jau minėtoje Abu Bakr Shawky juostoje „Yomeddine“ našlaitis leidžiasi į kelionę per visą Egiptą su raupsuotuoju nepažįstamuoju.
Didysis žiuri prizas atiteko Spike‘o Lee filmui „BlacKkKlansman“ apie į Kukluksklaną įsiskverbusį detektyvą. Tai jau šeštasis režisieriaus filmas Kanų kino festivalyje. Tuo tarpu kito Jungtines Amerikos Valstijas atstovaujantis kūrėjo darbas – nestandartinio siaubo filmo „It Follows“ autoriaus Davido Roberto Mitchello kelionė po Los Andželą, ieškant paslaptingos merginos („Po Sidabriniu ežeru“ / Under the Silver Lake) – liko be apdovanojimų.
Geriausiu režisieriumi pripažintas naujasis „Idos“ (Ida, 2013) režisieriaus darbas – lenkų kūrėjo Pawelo Pawlikowski „Šaltasis karas“ (Cold War, 2018). Tuo tarpu italų režisierei Alice Rohrwacher teko dalintis apdovanojimą už geriausią juostos „Happy As Lazzaro“ scenarijų su Jafaro Panahi filmo „Trys veidai“ (Three Faces) scenarijaus autore – iraniete Nader Saeivar.
Apdovanojimas už geriausią aktoriaus vaidmenį įteiktas Marcello Fonte, atlikusiam pagrindinį vaidmenį Matteo Garrone „Dogmane“, o už geriausią aktorės vaidmenį įvertinta Sergei‘aus Dvortsevoy‘aus filme „My Little One“ vaidinusi Samal Yeslyamova.
Kanuose neatsirado vietos Mike‘o Leigh istorinei dramai „Peterloo“, Paolo Sorrentino biografiniam filmui apie Silvio Berlusconi, graikų kūrėjo, į 18 a. Didžiąją Britaniją žiūrovus nukelsiančiai, Yorgoso Lanthimoso „Favoritei“ (The Favourite) bei naujausiam Terrence‘o Malicko darbui. Tačiau liūdėti neverta, juos neabejotinai išvysime kituose didžiuosiuose kino festivaliuose.
Dar pernai Kanų kino festivalis kone labiausiai įsiminė Prancūzijos kino platintojų kova su „Netflix“. Prieš festivalio pradžią viešojoje erdvėje netgi pasigirdo gandų, kad du „Netflix“ filmai pirmą kartą istorijoje patekę į pagrindinę konkursinę programą, gali būti iš jos pašalinti. Vėliau organizatoriai paskelbė, kad „Netflix“ filmai nebegalės dalyvauti festivalio konkursinėje programoje nuo kitų metų, jeigu nepakeis savo politikos. Praėjus metams savo pozicijų nepakeitė nei Kanai, nei „Netflix“, todėl festivalyje pastarųjų filmų šiemet nebeišvydome.
Neabejotinai kino platinimas šiuolaikiniame pasaulyje išgyvena didelius pokyčius. Viena vertus, džiugu, kad „Netflix“ finansuoja mažo biudžeto filmus, kurie beveik nesulaukia kino teatrų dėmesio ir suteikia galimybę juos išvysti žiūrovams visame pasaulyje. Kita vertus, kino festivaliai nustato taisykles savo nuožiūra ir turi teisę reikalauti, kad konkursinių programų dalyviai būtų rodomi kino teatruose. Kanų pozicija turėtų būti suprantama ir sinefilams, juk galimybė įvertinti „Auksinės palmės šakelės“ laureatą didžiajame ekrane visada džiugina.
Beje, jau dabar galima pasidžiaugti, kad „Auksinės palmės šakelės“ ir specialiojo žiuri prizo laureatus Lietuvos žiūrovai tikrai išvys didžiuose ekranuose – juos kitais metais rodys „Kino pavasario“ kino festivalis.
NUGALĖTOJAI:
„Auksinė palmės šakelė“: „Vagišiai“ (Shoplifters, rež. Hirokazu Kore-Eda)
Didysis žiuri prizas: Spike Lee („BlacKkKlansman“)
Specialusis žiuri prizas: Nadine Labaki („Kafarnaumas“ / Capernaum)
Geriausias režisierius: Pawel Pawlikowski („Šaltasis karas“ / Cold War)
Geriausias aktorius: Marcello Fonte („Dogman“; rež. Matteo Garrone)
Geriausia aktorė: Samal Yeslyamova („My Little One“; rež. Sergei Dvortsevoy)
Geriausias scenarijus: Alice Rohrwacher („Happy As Lazzaro“) ir Nader Saeivar („Trys veidai“ / 3 Faces)
„Auksinė kamera“ (geriausias debiutas): „Girl“ (rež. Lukas Dhont)
Specialioji „Auksinė palmės šakelė“: Jean-Luc Godard „Image Book“
„Auksinė palmės šakelė“ geriausiam trumpametražiui filmui: „All These Creatures“ rež. Charles Williams
Su visų šių metų Kanų kino festivalio nugalėtojų sąrašu galite susipažinti oficialiame tinklalapyje.