Fotografas Jonas Krivickas
Šiemet rugsėjo 30-ąją, sukako 160 metų, kuomet Šilutėje gimė pasaulinio populiarumo sulaukęs rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas (Heramann Sudermann). Paskutinioji rugsėjo savaitė Pamario krašte apjungė daugybę renginių, skirtų paminėti žymiajam kraštiečiui. Kino vakarai, koncertai, teatro spektakliai, istoriniai ir literatūriniai vakarai bei tarptautinė konferencija apjungė bendrą Vokiečių kultūros dienų programą, kurią ketinama tęsti kiekvienais metais.
Hermanas Zudermanas – nepelnytai primirštas gimtinėje?
Hermanas Zudermanas gimęs dar užpraeito šimtmečio viduryje Macikų kaime (šalia Šilutės), tačiau mokslų ir karjeros atviliotas į Berlyną rašė vokiškai ir atstovauja vadinamai „Tėviškės literatūros“ (Heimatdichtung) tradicijai. Vokietijoje jis tapo vienu iš daugeliu, o Lietuvoje galima laikyti unikaliu ir nepakeičiamu, nors ir rašiusiu vokiškai, tačiau kai kuriuose kūriniuose („Lietuviškų apysakų“ rinkinys) antropologiškai, etnologiškai bei psichologiškai išanalizavusiu bei atskleidusiu savo gimtojo krašto būtį, buitį, charakterius ir net savotiškai mitologizavusiu pamario gyvenimą. „Akivaizdu ir tai, kad šio rašytojo dar nesame deramai perskaitę ir suvokę, atsisakydami galimybės pasijusti pasaulinės literatūros dalimi“ – apie Hermano Zudermano palikimą rašė Marijus Šidlauskas, tekstas paskelbtas „Liaudies kultūroje“, 2016 Nr. 5.
Kitas svarbus Hermano Zudermano kūrybos bruožas – dramatizmas ir veiksmo įtampos kūrimas. Dėl šių savybių natūralizmo srovei atstovaujančio Zudermano kūriniai (dramos, romanai, apysakos) dažnai tapdavo teatrų ir kino pastatymų medžiaga bei išplatino autoriaus kūrybą po visą pasaulį. Pagal Zudermano kūrinius XX amžiuje pastatyta per trisdešimt kino filmų, jų geografija siekia Meksiką ir Japoniją.
H. Zudermano pastatymai tiek teatre, tiek kine beveik visada garantuodavo populiarumą, pilnas sales ir pelną nešančią sėkmę. Tad ekranizuojant Zudermano pjeses dažnai buvo sutelkiamos ryškiausios ir gabiausios to meto asmenybės ir žvaigždės. Pjesėje „Tėviškė“ (angliška versija Magda) vaidino tokios pasaulinio garso aktorės kaip Helena Modjeska, Sara Bernard (Sarah Bernhardt), Eleonora Duzė (Eleonora Duse), Beatričė Stela Taner (Beatrice Stella Tanner). Filme „Giesmių giesmė“ (pagal to paties pavadinimo Zudermano romaną Das Hohelied) pasirodo Marlena Ditrich, o pagal romaną „Buvo“ (Es war, 1894) pastatytas kino filmas „Kūnas ir velnias“ (Flesh and the Devil, 1926) išgarsino Gretą Garbo.
Vokiečių nebyliojo kino klasiko, režisieriaus Frydricho Wilhelmo Murnau (Friedrich Wilhelm Murnau) filmas „Saulėtekis“ (Sunrise), sukurtas pagal H.Zudermano apysaką „Kelionė į Tilžę“, tapo režisieriaus debiutu ir tramplinu į holivudinę karjerą. 1927-aisiais metais (pirmojoje šių apdovanojimų ceremonijoje) šis nebylus filmas pelnė net tris „Oskarus“!
Fotografas Jonas Krivickas
Šilutės kultūros ir pramogų centras jau surengė vieną filmo „Saulėtekis: daina apie du žmones“ peržiūrą ir dėl didžiulio susidomėjimo ketina dar kartą parodyti nebyliojo kino šedevrą, kurį Jungtinių Valstijų Kongreso biblioteka pripažino „kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingu“ ir atrinko į Nacionalinį filmų registrą. 2002 m. Britų kino instituto surengtoje kritikų apklausoje „Saulėtekis“ užėmė septintąją vietą tarp geriausių filmų visoje kino istorijoje.
Detlefas Gericke, Goethe’s instituto Lietuvoje vadovas, dalyvavęs Šilutės bibliotekoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje, prisiminė, kaip prieš keliolika metų žiūrėjo filmą „Saulėtekis“ Bostone (JAV). Į peržiūrą prestižinėje kino salėje susirinko apie 600 pasiturinčių, snobiškų bostoniečių, visiškai nesitikinčių ypatingų emocijų iš „pasenusio“ filmo. Kadangi filmas – nebylus, kino salėje groti buvo pakviestas garsus Bostono džiazo orkestras. Pasak D.Gericke, nuo filmo pradžios praėjus 2 valandoms, visa šešių šimtų pasipūtusių žiūrovų salė verkė, žiūrėdama Pamario krašto jaunos šeimos tragediją. Tragišką šeimos istoriją režisierius perkėlė į kitą geografinę plotmę – filme pamarys panašesnis į San Tropezo kurortą, bet žmogiškosios aistros – visur vienodos.
Kino kūrybos dirbtuvės
Jubiliejinės programos rašytojui atminti dalimi tapo Šilutės kultūros ir pramogų centro organizuotos kino kūrybos dirbtuvės-konkursas „Mano kraštas – Mažoji Lietuva“. Kino projekte dalyvavo Šilutės ir rajono mokyklų 9–12 klasių mokiniai, kurie pasiskirstę kūrybines komandas ir padedami jauno režisieriaus Miko Žukausko sukūrė kelis filmuotus siužetus. Konkurso tikslas – skatinti moksleivių domėjimąsi Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūriniu – istoriniu paveldu, žymiausiais šio krašto kūrėjais, ugdyti supratimą apie sudėtingą paribio kultūros kontekstą bei gebėjimą kūrybiškai jį interpretuoti. Goethe‘s institutas Lietuvoje tapo šio renginio partneriu ir pasibaigus konkursui pakvietė jo dalyvius į Vilnių apsilankyti filmavimo paviljone ir vaizdo studijoje bei susipažinti su didžiojo kino gamybos užkulisiais.
Kino gamybos užkulisiai Vilniuje – nuo filmavimo aikštelės iki vaizdo montavimo studijų
Spalio 14-ąją filmuotų siužetų kūrėjai iš Šilutės krašto buvo įtraukti į kino gamybos virtuvę ir susipažino su Vilniaus potencialu kurti kiną. Pasinaudojęs Lietuvos kino centro rekomendacijomis Goethe‘s institutas pakvietė jaunuosius šilutiškius apsilankyti „Vilniaus kino klasterio“ filmavimo paviljone, vaizdo post-produkcijos studijoje „MADSTONE“ bei pasivaikščioti po Vilnių BBC kurto serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietomis.
Fotografas Jonas Krivickas
Vienas iš Vilniaus kino klasterio įkūrėjų ir nepriklausomų prodiuserių asociacijos narys bei aktyvus kino platintojas Kęstutis Drazdauskas išsamiai pristatė filmų gamybos procesus. Apsilankę klasterio paviljone vaikai turėjo galimybę ne tik pamatyti šiuo metu didžiausią Baltijos šalyse „žalio fono“ studiją, bet ir aktyvaus pokalbio metu sužinoti kam filmavimo aikštelėje reikalingi robotai, kiek laiko užtrunka nugrimuoti aktorių kiek, apskritai, žmonių dirba ir kokias užduotis atlieka filmavimo aikštelėje ir užkulisiuose. Nemažiau subtilių paslapčių, kaip spalviškai ir vizualiai pasikeičia nufilmuotas kadras prie jo padirbėjus vaizdo programuotojams „MADSTONE“ studijoje pademonstravo Linas Dabriška.
Lietaus oras nesutrukdė išbandyti kino turizmo pasiūlos ir kartu su gide Lina pasivaikščioti Vilniaus kiemais, gatvelėmis ir užsukti į pastatus, kuriuose Vilnius vaidino Rusiją ir Austriją. Pasivaikščiojimas ne tik atskleidėDidžiosios Britanijos kino žvaigždžių poreikius, filmavimo aikštelių užkulisius, bet ir iliustravo, kaip BBC seriale „Karas ir taika“ atgyja XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.
Belieka tikėtis, kad bent dalis jaunųjų filmų kūrėjų inspiruoti savo kraštiečio pasiekimų užkariaus ne tik Vilniaus, bet ir pasaulio filmavimo aikšteles, o vėliau ir kino ekranus.
Konkurso „Mano kraštas – Mažoji Lietuva“ metu sukurti filmai:
Kūrybinių dirbtuvių kuratorius režisierius Mikas Žukauskas.
Kūrybinė grupė: Monika Gudavičiūtė Diana Jankauskaitė Marta Jucevičiūtė Oliandras Nazarovas.
Kūrybinė grupė: Andrius Sadauskas Astijus Kundrotas Vincentas Songaila Marius Jokaitis
Kūrybinė grupė: Austėja Oblikytė Simona Bendžiūtė Gytė Gužauskaitė