fbpx
Kino gidas, Reportažai, Scanorama

Keturios lietuviškos premjeros, kurių nedera praleisti

Festivalio „Scanorama“ 2013 lietuvių programos spaudos konferencija  Aurimo Šrubėno nuotrauka
Festivalio „Scanorama“ 2013 lietuvių programos spaudos konferencija
Aurimo Šrubėno nuotrauka

Vakar surengtoje Europos šalių kino forumo „Scanorama“ spaudos konferencijoje buvo pristatyti keturi lietuviški pilnametražiai dokumentiniai filmai, kurių premjeros vyks festivalio metu. Savo filmus pristatė ir jų atsiradimo istoriją pasakojo režisieriai: Audrius Stonys („Kenotafas“), Ričardas Marcinkus („Galutinis tikslas“), Vytautas V. Landsbergis („Trispalvis“) ir filmų platintojas Justinas Vancevičius („Julija“).

Festivalio direktorė Gražina Arlickaitė džiaugėsi, kad visi šie filmai yra skirtingi ir rimto kino pavyzdžiai.

Taigi, kaip šiemet mus žada nustebinti šalies kūrėjai?

„Kenotafas“ – palaikų paieškos detektyvas

„Kenotafas“ – tai jau septynioliktasis režisieriaus Audriaus Stonio dokumentinis filmas. Utenoje, viename ūkyje, antrojo pasaulinio karo metais niekam nieko nesakęs ūkininkas po ąžuolu palaidojo kare žuvusių dviejų rusų ir vieno vokiečio kūnus. Filme pasakojama apie šių  palaikų paiešką.

Filmavimo metu kūrybinė grupė susidūrė su dviem pagrindiniais sunkumais: pirmuoju – palaikų suradimas užtruko kur kas ilgiau ir buvo sudėtingesnis, nei buvo tikėtasi, nes žmogaus atmintis metams bėgant pradeda klysti. Ir antruoju – ką su atkastais palaikais daryti, kur juos galima perlaidoti, kiek dokumentų reikia užpildyti, kad galima būtų viską sutvarkyti.

Režisierius Audrius Stonys pristatydamas šį filmą sakė: „Filmas „Kenotafas“ – vienas iš pačių sudėtingiausių projektų mano kūrybinėje biografijoje. Kasantis į Žemės gelmes, atsiveria tam tikra tamsa. Buvo nepaprastai sunku, be galo daug laiko užtruko surasti ir ieškoti tų palaikų. O paskui atsivėrė kiti tamsūs dalykai, kurių negalėjome numatyti. Šaltis, žmonių nesugebėjimas suprasti, kaip galima laikyti tuos kaulus po stalu metus laiko.“

Filmo premjera lapkričio 9 d. 16.30 val., filmą pristatys kūrybinė grupė.

Filmo anonsas:

„Galutinis tikslas“ – priklausomybės kaina senatvėje

Filmas apie senelių namų gyventoją Povilą, kurį, kaip teigia filmo autorius Ričardas Marcinkus, kamera pasirinko pati. Povilas dvidešimt aštuonerius metus praleido kalėjime, išėjęs pradėjo vartoti narkotikus, vėliau priklausomybės atsikratė. Senelių namuose buvo etapas, kai Povilas nevartojo. Tačiau ūmus Povilo būdas ir poelgiai lėmė, kad jis buvo išmestas iš senelių namų ir vėl atsidūrė gatvėje, kur sutikęs moterį vėl tapo priklausomu nuo narkotikų. Apie šio žmogaus nuopuolį ir pasakojama filme „Galutinis tikslas“.

Ričardas Marcinkus apie filmą sakė: „Nesiekiau išlaikyti jokios distancijos. Atvirkščiai, išėjo, jog pats tapau filmo personažu.“ Režisierius prisipažino, kad teko sulaužyti sau duotą pažadą, jog Povilui neskolins pinigų. Taip jau lėmė likimas, kad Povilas šiuo metu vėl sėdi kalėjime už praeityje padarytus nusikaltimus.

Filmo premjera lapkričio 10 d. 16.30 val., filmą pristatys kūrybinė grupė.

Filmo anonsas:

„Trispalvis“ – Partizanai yra tie, kurių pamiršti nevalia

„Trispalvis“ tikriausiai žada jaukiausią premjerą. Filme dvylika herojų pasakoja apie partizanų laikus. Filmas skirtas jaunajai kartai susipažinti ir išgirsti viską iš pirmųjų lūpų. Filmo herojai yra garbingo amžiaus, arba dalies jų jau nebėra, o kitos dalies, gali bet kada nebelikti. Kad jaunimui nebūtų nuobodu klausytis pasakojančiųjų, pasakojimams vizualizuoti buvo sukurti meniniai intarpai, taip į projektą įsitraukė ir Martynas Levickas bei Ieva Norkutė, kurie prisidėjo atlikdami dainas.

Išsamus interviu su filmo režisieriumi ir nuotraukas iš filmavimo aikštelės galite rasti čia.

Filmo premjera lapkričio 13 d. 18.30 val., filmą pristatys kūrybinė grupė.

Filmo anonsas:

„Julija“ – Julija, sąmoningai pasirinkusi prostitucijos kelią

„Julija“ – tikriausiai kontroversiškiausia ir labiausiai šokiruojanti festivalio premjera. Filme pasakojama apie Jaroslavą Krivicką – Juliją, transeksualų asmenį, kuris gimė Klaipėdoje, o paauglystės metais pradėjo save identifikuoti moterimi. Prisipažinusi draugams ir artimiesiems Julija liko visiškai viena, todėl emigravo. Draugas ją pardavė kaip prostitutę Vokietijoje, tiesa, vienintelis Julijos nusiskundimas buvo tas, kad ją pardavė per pigiai.

Dokumentinė juosta galbūt labiausiai šokiruoja ar stebina tuo, kad tai ne tik labai sudėtingas ir atviras filmas, bet ir todėl, kad pagrindinė herojė visiškai supranta ir sąmoningai renkasi prostitucijos kelią.

Jackie Baier ir Julija susipažino dirbdamos prostitutėmis. Jackie pradėjo fotografuoti Juliją, o vėliau ir ją filmuoti, taip ir buvo sukurtas šis skaudus, bet tikras filmas apie vaikiną iš Klaipėdos. Filme Julija grįžta į gimtinę, tačiau šis apsilankymas daug skausmingesnis, nei ji tikėjosi.

„Šio filmo temos – universalios, jos paliečia daugelį mūsų: kaip žmogus jaučiasi, kuomet jis lieka vienas dėl to, ką jisai daro, ir kaip jisai nori išreikšti save nepažeisdamas kitų žmonių laisvių interesų. Kas nutinka, kai visi nuo jo nusisuka ir jis neberanda atramos ir atspirties taškų“, – kalbėjo filmo platintojas Justinas Vancevičius.

Filmas „Julija“ yra bendras Lietuvos ir Vokietijos koprodukcijos darbas, o jo režisierė Jackie Baier jau dalyvavo „Scanoramoje“ prieš dvejus metus su filmu „Gėdos namai“.

Filmo premjera lapkričio 11 d. 18.30 val., filmą pristatys režisierė Jackie Baier ir koprodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Filmo anonsas:

Akimirkos iš filmų pristatymo spaudos konferencijos:

Komentarai
Kinas - man tai galimybė pamatyti pasaulį kitų žmonių akimis, kartais gražesnį - žavesnį, kartasi žiauresnį ir sukrečiantį iki sielos gelmių, tai galimybė nukeliauti, į bet kurį laikmetį, į bet kurią erdvę. KINFO - nes čia kinas gyvas, apie jį kalbama, rašoma, diskutuojama, apie jį skleidžiama žinia visiems bendraminčiams. Aš čia, nes norisi, kad apie kino pasaulį, egzistuojantį čia pat Lietuvoje ir tą už jūrų marių sužinotų kuo daugiau žmonių.