Trečiadienį, liepos 30 d., menų fabrike „Loftas“ nuo pat ankstyvo ryto netilo muzika ir džiaugsmingi šūkiai – sugūžėjo būrys audiovizualinio sektoriaus atstovų ir kitų svečių. Vilniaus kino klasteris (VKK) pristatė nuveiktus darbus, ateities perspektyvas. Tačiau daugelis nekantriai laukė paskutinės renginio dalies – prie Vilniaus kino klasterio prisijungė 11 naujų įmonių. Tarp jų – VŠĮ „KINFO.LT“.
Vilniaus kino klasteris siūlo audiovizualinio sektoriaus paslaugas – nuo aktorių agentūrų, postprodukcijos įmonių, įrangos nuomos, kino ir TV gamybos.
Vilniaus kino klasterio generalinis direktorius Aidas Akcijonaitis, kalbėdamas apie išaugusį klasterio narių būrį, teigė, kad tai turi atnešti daug naujovių į Lietuvos audiovizualinio sektoriaus rinką.
„Tikiuosi, kad tarp naujų narių užsimegs progresyvus ir draugiškas bendradarbiavimas, kuris leis atsirasti naujiems produktams ir plėtos pažangias idėjas. 11-ka narių yra daug, tačiau mes tikrai nesustosime ir bandysime šį skaičių ir toliau didinti. Siekiame pritraukti daugiau kūrybingų savo srities profesionalų. Tai duos naudos ne tik nariams, visam mūsų klasteriui, bet ir Lietuvai, kai kalbame apie finansines perspektyvas ir rinkos plėtojimą. Taip pat šis bendradarbiavimas atveria platesnius kelius į užsienio rinką“, – pasakojo A. Akcijonaitis.
Kiekvienas iš prisijungusių naujų narių lipdavo ant scenos, kur trumpai pristatydavo savo veiklą ir kokias paslaugas teigia, kuo gali būti naudingi Vilniaus kino klasteriui, ir ko iš jo tikisi.
Prie Vilniaus kino klasterio prisijungė: VŠĮ „KINFO.LT“, VŠĮ „Art Shot“, UAB „WRKS“, UAB „Roofsound“, UAB „TV ir kino projektai“, UAB „Editos kastingas“, UAB „Europos kinas“, VŠĮ „Menų fabrikas“, VŠĮ „Loftas fest“, VŠĮ „Kino pavasaris“, VŠĮ „Trumas“.
Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ vykdančiojo direktoriaus Algirdo Ramaškos manymu, prisijungimas prie šio klasterio leis stiprinti kino situaciją Lietuvoje ir užsienyje.
„Pamatėme, kad galime prisidėti prie Vilniaus kino klasterio veiklos, bendradarbiauti su kino kūrėjais, padėti jų filmams būti matomiems. Žinoma, tikimės pasinaudoti ir klasterio partnerių paslaugomis, pavyzdžiui, kuriant tam tikrus kino produktus. Vilniaus kino klasterio iniciatyva vienyti šią industriją yra sveikintina, nes manau, jog viena iš didžiausių problemų šiame sektoriuje – susiskaldymas. Kartu galime padaryti daugiau“, – kalbėjo A. Ramaška.
VŠĮ „KINFO.LT“ vadovė Lina Sakalauskaitė tikisi, kad „KINFO“ galės įgyvendinti daugiau ir stipresnių projektų, be to, ilgainiui tai leis plėstis ir už Lietuvos ribų. Tikimės abipusio bendradarbiavimo.“
Įmonės „TV ir kino projektai“ prodiuserė Eglė Burbaitė svarstė, kad prisijungimas atvers naujų galimybių, siekiant populiarinti lietuvišką kiną.
„Tai yra labai džiugus įvykis mūsų įmonei. Kryptingai veikiame audiovizualinėje srityje, populiarindami nacionalinį kiną. Dirbame su informacine kino sklaida, pavyzdžiui, laidos „KINFO“ ir „Kino gidas“ buvo rodomos per LRT televiziją. Norime, kad prie kino sklaidos įsitrauktų kuo daugiau žiniasklaidos priemonių – nuo televizijos, interneto iki radijo“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo E. Burbaitė.
Renginyje taip pat buvo pristatyti Vilniaus kino klasterio nuveikti darbai audiovizualiniame sektoriuje ir ateityje numatoma veikla. Pasak Vilniaus kino klasterio Užsienio rinkų koordinatoriaus Kęstučio Drazdausko, Lietuvoje iki šiol kinas yra vienintelė Kultūros ministerijos kuruojama sritis, kurios infrastruktūrai nėra skirta jokių investicijų. Taip pat trūksta specializuotos kino infrastruktūros, o esanti dažnai negali patenkinti užsienio kino kūrėjų lūkesčių.
Norėdamas keisti šią situaciją, Vilniaus kino klasteris siekia kurti pažangias ir paklausias paslaugas bei produktus Lietuvos ir užsienio rinkoms, užtikrinti kultūros produktų, pavyzdžiui, filmų platinimo, prieinamumą visoje Lietuvoje, daugiau dėmesio skirti kino kultūrai regionuose.
VKK naujų narių priėmimas