Vilniuje yra du arthauziniai kino teatrai – „Pasaka“ ir „Skalvija“. Visai neseniai apsigyvenau ne tiek ir toli nuo Lietuvos, Estijos sostinėje. Iš karto leidausi ieškoti, kur reikės eiti žiūrėti filmų. Ar žolė kitoje pusėje žalesnė? Kokia situacija Estijoje?
Seniausias veikiantis Estijos kino teatras – „Kino Sõprus“ – yra įsispraudęs tarp dviejų (Vana-Posti ir Müürivahe) gatvių Talino senamiestyje. Didingos išvaizdos pastato praeitį žymi pavadinimas, reiškiantis „draugystę“. Prieš daugiau nei dvidešimt metų tokiu pačiu pavadinimu Naujoje Vilnioje veikė kino teatras ir viešbutis šalia Vingio parko (dabar vadinamas „Crowne Plaza Vilnius“). Nenuostabu, Sovietmečiu daug kas buvo vienoda. Erdvę „Kino Sõprus“ dalinasi kartu su naktiniu klubu iškalbingu pavadinimu, kuris lyg tyčia susijęs su kinu, „Holywood“.
Pilkas pastato fasadas mena 1955 metus. Tuo metu kino teatro kėdėse kasdien pasėdėdavo apie 6000-7000 kino žiūrovų. Kėdės, akivaizdu, tikrai jau nebe tos pačios, tačiau maloniai nuteikia faktas, kad kino teatro interjerą atnaujino suomių kino dailininkas Markku Patila, daug dirbęs su garsiuoju suomių režisieriumi Aki Kaurismäki. Vidus tikrai žavus.
Kino technikas pasakoja, kad kino teatras didžiąją dalį pajamų gauna iš patalpų nuomos. Čia vyksta pasirodymai, paskaitos, vakarėliai ir kiti renginiai. „Kino Sõprus“ taip pat prisijungia prie didžiausio Baltijos šalyse kino festivalio „Black Nights“ ir rodo festivalio filmus.
Pasižvalgykime po vidų. Įžengusi pro kino teatro šone esantį įėjimą matau bilietų kasą. Pakilus laiptais aukštyn ir peržengus slenkstį, atsiduriu vienintelėje „Kino Sõprus“ salėje. Joje telpa daugiau nei 200-ai žiūrovų. Į akis iškart krinta kino salės viršuje esantis baras. Prieš, po ar netgi filmo metu žiūrovai gali nusipirkti kavos ar šio to stipriau. Jokių spragėsių ir popierinių XL dydžio kokakolos puodelių. Be kita ko, gėrimų kampelis turi savo pavadinimą, dedikuotą dar gyvam žymiausiam Estijos kino kritikui Jaanui Ruusui.
Prie baro pasišnekučiuoju su mažakalbiu kino techniku Erki, kuris kolegės buvo įpareigotas man ir dar keletui KINFO narių aprodyti ir pristatyti kino teatrą. Apžiūrėję salę, kylame ir į Erki kambarėlį, iš kur jis 10 metų rodo filmus. Prabėgomis žvilgtelime į jaukų ir nedidelį kino teatro biurą ir leidžiamės žemyn, kur mūsų akys susiduria su Brigitte Bardot erotiškai žvelgiančia iš milžiniško J. L. Godardo filmo „Le Mepris“ (1963) plakato.
Po savaitės ateinu čia pažiūrėti vieno filmo iš Wernerio Herzogo retrospektyvos. Jokių reklamų, tik anonsai (mano mėgstama dalis) ir filmas. Tiesa, rodytas filmas „The Enigma of Gaspar Hauser“ (1974) gana prastos kokybės, tačiau nuotaikos negadina. Apsidairau – salėje žiūrovų nemažai. Baras su gėrimais tik skatina pasilikti pokalbiams po filmo. Tikrai čia dar sugrįšiu.
Po filmo praėjus šiek tiek laiko kalbuosi su Mirkka Maikola, kino teatro komunikacijos vadove ir programos kuratore, kuri plačiau papasakoja apie „Kino Sõprus“ repertuarą ir organizuojamas veiklas.
Gal galite papasakoti apie „Kino Sõprus“ rodomą programą? Kas ją sudaro?
Per mėnesį parodome tris filmų programas: „Autorikino“ pristato autorinį kiną, rodome Francois Truffaut, Agnes Varda, Nuri Bilge Ceylano, Tsai Ming Liano, Johno Cassaveteso ir kitų žymių režisierių darbus. „Dokiõhtu“ (liet. vakaras dokumentikai) metu pristatome tiek naujausius dokumentinius filmus iš viso pasaulio, tiek dokumentikos klasiką. Rugsėjį pradėjome „Positiiv“ seansus, kurių metu žiūrovai gali susipažinti su arthauziniais filmais, demonstruojančiais pozityvų požiūrį į gyvenimą.
Kasmet organizuojame dvi režisierių ar kino istorijos retrospektyvas. Paskutinės pristatė filmus, sukurtus Paryžiuje, – Wernerio Herzogo, Erico Rohmero ir Piero Paolo Pasolini kūrybą.
„Freedom Fries“ festivalis pristato geriausius ir blogiausius amerikietiškus trash ir cult filmus, komedijų festivalis „Komöödiafilmide Festival“ – geriausias komedijas kino istorijoje.
Ar jums svarbi kino edukacija? Kokius edukacinius projektus vykdote?
Nuo 2014 metų organizuojame dokumentinių filmų peržiūras mokiniams. Teminių peržiūrų „Klassiga kinno“ (liet. į kiną su klase) filmus pristato kviestiniai srities ekspertai. Mokytojams suteikiame papildomą medžiagą, kurią po to jie gali naudoti pamokose. Šiemet filmus pradėjome rodyti su subtitrais rusų kalba norėdami įtraukti Talino rusų mokyklas, rugpjūtį įkūrėme kino mėgėjų klubą. Jaunuoliai patys sudaro programą, ją koordinuoja ir rūpinasi jos sklaida. Taip pat šių metų pradžioje pradėjome organizuoti naujų Estijos kino filmų seansus „Linastus & kohtumine tegijatega“ (liet. peržiūros ir susitikimai su kūrėjais), kur buvo pristatyti Triin Ruumet, Vallo Toomla, Mart Kivastik, Riho Västrik filmai. Pastarojo režisieriaus dokumentinio filmo „Bonus Track“ peržiūroje dalyvavo kompozitorius Svenas Grünbergas. Taip pat organizuojame retrospektyvas, „Kino Sõprus“ filmų platintojų „Must Käsi“ (liet. juoda ranka) kino filmų premjeras ir kitus renginius, kuriuose dalyvauja kino kūrėjai.
Kuo „Kino Sõprus“ skiriasi nuo kino teatro „Artis“?
Tuo, kad „Kino Sõprus“ kompanija „Must Käsi“ kiekvienais metais išplatina maždaug apie 16 filmų Estijoje ir kitose Baltijos šalyse. Šie filmai yra mūsų programos „stuburas“. Kitas skirtumas – retrospektyvos ir kitos specialios programos, nukreiptos į edukaciją, kino klasiką ar tokius filmus, kurių niekur kitur Estijoje pamatyti nėra galimybės. Galima sakyti, kad „Kino Sõprus“ yra arthauzinio kino teatro, kino archyvo ir kino festivalio kombinacija. Mes linkstame į renginių kino teatro pusę – turime barą kino salėje, čia vyksta koncertai, „Tallinn Music Week“ renginiai ir kitokie vakarėliai. Kartais patys organizuojame koncertus. Interakcija su auditorija mums yra svarbi. Be abejonės, mes dalinamės auditorija su „Artis“ kino teatru, tačiau sveika konkurencija yra reikalinga!
Su kokiais iššūkiais susiduriate pastaruoju metu?
Didžiausias iššūkis – filmų platinimas. Platinti kokybiškus arthauzinius filmus pakankamai sudėtinga, nes komerciniai filmai ir multipleksiniai kino teatrai turi finansinį pranašumą. Kadangi Taline vyksta pakankamai daug kultūrinių renginių, todėl esame priversti su jais varžytis dėl auditorijos. Organizuodami retrospektyvas siekiame pristatyti mūsų rodomą kiną naujai auditorijai suteikdami galimybę susipažinti su unikaliais filmais, kurių multipleksiniai kino teatrai nesiūlo. Žinoma, kino klasikos kaina yra didelė tokiai mažai šaliai kaip Estija, todėl mūsų programai palaikyti yra būtina valstybės ir miesto parama. Nepaisant to, mes tikime, kad geri filmai anksčiau ar vėliau randa savo auditoriją. Pasirinkdami širdžiai mielus filmus, galime atsakyti už savo pasirinkimus ir tuo didžiuotis.
Adresas: Vana-Posti 8, Talinas
Darbo laikas: atsidaro likus valandai iki filmo
Bilietų kainos: pirmadieniais – penktadieniais 5,5 eu (studentams ir senjorams – 4,5 eu), savaitgaliais – 6 eu (studentams ir senjorams – 5 eu).
Ieškantys kokybiško, europietiško ar tiesiog alternatyvaus kino gali rinktis ir kitą variantą, apie kurį užsiminiau kalbėdamasi su Mirkka Maikola, mat Taline yra dar vienas arthauzinis kino teatras. Tai – „Artis“. Šį kino teatrą rasti paprasta ir patogu – jis įsikūręs 3-čiame prekybos centro „Solaris“ aukšte, visai netoli nuo anksčiau minėto „Kino Sõprus“. „Artis“ turi dvi sales – mažesnėje yra 72 vietos, o didesnėje telpa 181 žiūrovas. Šiuo metu kino teatras skaičiuoja šeštus metus (atidarytas 2010 metais) ir išsiskiria tuo, jog yra vienintelis, kurio veiklą finansuoja valstybė. Juodai balta vyraujančios spalvos parinktos referuoja į film noir žanrą ir kino klasiką. Citatos ir kadrai iš estiškų filmų – akcentai, dizainerių perkelti ant kėdžių, grindinio ir kitų elementų. Kino teatras pakankamai skiriasi nuo senumu dvelkiančio senuko „Kino Sõprus“.
Adresas: Estonia 9, Talinas
Darbo laikas: nuo 10:00 iki paskutinio seanso
Bilietų kainos: pirmadieniais – ketvirtadieniais iki 18:00 – 5 eu; pirmadieniais – ketvirtadieniais po 18:00 – 6 eu; penktadieniais – sekmadieniais – 6,5 eu; studentams ir moksleiviams – 4,5 eu.
Daugiau apie kainas ir nuolaidas: http://www.kino.ee/eng/Tickets/PricesNew
Kino teatras „Kino Sõprus“