Šaltinis – imovies-guide.com
Kai už lango pavasaris sprogsta žiedais ir smaragdine žaluma, akys vis dažniau ignoruoja kompiuterio ekraną ir nevalingai krypsta link lango. Širdis ima neramiai tvinkčioti pasiilgusi laisvės, beribio horizonto, vėjo, veliančio plaukus, ir kelio dulkių. Metas nuleisti automobilių stogus ar bent atverti langus ir leistis jei ne į tikrą, tai bent muzikinę ar kinematografinę kelionę!
Kelio tema kine, kaip ir literatūroje – neišsemiama ir nesibaigianti. Tai nestebina, nes pats žmogaus gyvenimas – viena ilga kelionė. Be to, kelias gali būti dvasinio augimo metafora, maišto prieš nuobodžią kasdienybę ir konformizmą forma, ar tiesiog greito pabėgimo siekis.
Būtent kelionėje žmogus gali atrasti ar bent priartėti prie savo tikrojo „aš“. Kasdienėse situacijose dažniausiai elgiamės pagal aplinkos primetamus šablonus, žaidžiame pagal įprastas žaidimo taisykles, pernelyg jų nekvestionuodami. Tačiau kelionėje susiduriame su naujomis situacijomis, kurios suteikia galimybę išbandyti save, o taip pat – geriau save pažinti, augti ir tobulėti. Net sugrįžęs ten, iš kur kelionę pradėjome, niekada nebebūsime tokie, kokie buvome prieš išvykdami.
Pristatau savo kelio filmų penketuką – sąrašas visiškai subjektyvus. Tad, kviečiu visus ginčytis, diskutuoti bei dalintis savo mėgstamiausiais kelio filmais ir kelionių muzika!
Pradėkime nuo smagios juodosios romantinės komedijos „Riešų pjaustytojai: Meilės istorija“ (Wristcutters: love story, 2006.) Zia – riešus persipjovęs jaunuolis – atsiduria savižudžiams skirtame pomirtiniame pasaulyje, kuriame susidraugauja su spalvingu personažu Eugene, savo gyvenimą pabaigusiu efektingu numeriu scenoje – mirtinu elektrinės gitaros ir alaus deriniu. Kartu jie leidžiasi ieškoti buvusios Zia merginos, kuri, kaip paaiškėjo, taip pat pasirinko savižudės kelią.
Filmo garso takelyje vyrauja karnavališki „Gogol Bordello“ muzikos garsai, o Eugene personažas neabejotinai sukurtas pagal pagrindinio grupės vokalisto Eugene Hütz asmenybę. Čigoniškos melodijos, rokas, pankiškas sprogstamos energijos užtaisas kuria nuostabiai chaotišką filmo atmosferą. Jei patiko, paskubėkite pirkti bilietus, nes ši grupė gegužės pabaigoje koncertuos Vilniuje, ar tiesiog leisdamiesi į kelią nepatingėkite įsimesti jų kompaktinio disko – nepasigailėsite, kelionė su šiais muzikos padaužomis tikrai neprailgs.
Kultinis filmas „Nerūpestingas keliautojas“ (Easy Rider, 1969) dažnai savo svarba lyginamas su Keruako knyga „Kelyje“. Tai nuostabi ir tragiška dviejų laisvų sielų kelionė, parodanti suskilusią Amerikos visuomenę, kurioje oficialiai garbinami laisvės idealai, tačiau paranojiškai bijoma išties nepriklausomų individų.
Šis filmas puikiai atskleidžia ne tik prieštaringą Amerikos visuomenės vaizdą, bet ir šios kontrastingos šalies kraštovaizdį. Hipnotizuoja besikeičiantys gamtos vaizdai ir juos palydintis puikus maištingą dvasią perteikiantis garso takelis, kuriame sutinkame tokias legendas kaip „The Band“, „The Jimi Hendrix Experience“ ir „Steppenwolf“. Paklausykime šios odės laisvei:
Dar viena lemtinga kelionė – „Telmoje ir Luizoje“ (Thelma & Louise, 1991). Dvi draugės – vyro užguita namų šeimininkė Telma ir kur kas savarankiškesnė padavėja dirbanti Luiza, išvyksta poros dienų atostogoms į kalnus. It iš pamokų pabėgusios mokinukės šėliojusios moterys susiduria su rimtomis problemomis Luizai nušovus jos draugę išprievartauti bandžiusį vyriškį.
Šis energingas ir stebėtinai šviesus filmas paliečia svarbias seksualinio ir psichologinio smurto prieš moteris temas ir atskleidžia, kokių kraštutinių priemonių gali ir kartais turi imtis moteris, norėdama išsivaduoti iš visuomenės jai primetamų elgesio normų.
Paklausykime amerikiečių atlikėjos „Toni Childs“ dainos „House of Hope“, skambančios Telmai ir Luizai pradedant savąją kelionę.
Terrence`o Malicko filme „Badlands“ (1973) sutinkame jauną porą – Kitą (Martin Sheen) ir Holę (Sissy Spacek). Nužudę jų draugystei nepritarusį merginos tėvą, įsimylėjėliai leidžiasi į betikslę kelionę, kupiną beprasmių mirčių, kvapą gniaužiančių, civilizaciją pamiršti verčiančių Amerikos kraštovaizdžių ir abejingos jaunuolių refleksijos.
Filme panaudota vokiečių kompozitoriaus, garsiosios „Carmina Burana“ kantatos autoriaus Karlo Orfo ir jo ilgamečio bendradarbio Gunildo Keetmano trumpas kūrinėlis „Gassenhauer“. Paklausykime šios savo paprastumu užburiančios melodijos.
Jimo Jarmuscho „Už įstatymo ribų“ (Down by the law, 1986) – žaismingai komiška pabėgimo iš kalėjimo istorijos versija. Didžėjus Zackas (Tom Waits), suteneris Jackas (John Lurie) ir keistuolis italas Roberto (Roberto Benigni) nepalankiai susiklosčius aplinkybėms atsiduria vienoje kalėjimo celėje. Pasprukę iš įkalinimo įstaigos bendrakeleiviai klajoja po Luizianos pelkes, pykstasi, taikosi ir kepa laukinius triušius.
Su šia Tomo Waitso daina jų bendra kelionė baigiasi, trijulė pasuka skirtingais keliais, o „Kino garsai“ atsisveikina iki kitos savaitės!
