Nuotrauka Leonardo Borotinsko / LATGA
Daugiau nei 7,5 tūkstančio įvairių sričių autorių vienijanti Asociacija LATGA kviečia žiūrėti antrąjį tinklalaidės „Pokalbiai LATGA autorių namų virtuvėje“ epizodą, skirtą trumpametražiam kinui ir artėjančiam Vilniaus trumpųjų filmų festivaliui. Epizode kalbama apie tai, kur gimsta trumpametražiai filmai, kaip jie finansuojami, kokį vaidmenį atlieka kino mokyklos, prodiuseriai, festivaliai ir platinimo kompanijos.
Kūrybos procesas – toks pats
Tinklalaidėje svečiavosi lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ bendraįkūrėja ir Vilniaus trumpųjų filmų festivalio organizatorė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė, kino režisieriai Adas Burkšaitis ir Ignas Miškinis. Pokalbį moderavo kino režisierė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos profesorė Giedrė Beinoriūtė.
Pasak G. Beinoriūtės, trumpas ir ilgas filmas kūrybos prasme nėra tokie skirtingi, kaip dažnai manoma. „Kino kūrimo prasme didelio skirtumo nėra – ar filmas trumpas, ar ilgas. Principai tie patys. Skiriasi tik laikas, pamainų skaičius, bet pats kūrybos procesas iš esmės nesikeičia. Tačiau galbūt aš ir neteisi. Tai mes pabandysim šiandien apie tai pakalbėti“, – pristatydama tinklalaidės temą kalbėjo ji.
Paklaustas apie savo patirtis, susijusias su trumpaisiais filmais, pernai daugybę „Sidabrinės gervių“ statulėlių pelniusio ilgo metro filmo „Pietinia kronikas“ režisierius I. Miškinis šypsodamasis prisiminė darbą prie studijų laikų trumpo metro filmą „Lengvai ir saldžiai“, kuris tapo neįtikėtinai tapo populiarus kino teatruose. „Mes sutarėme, kad jo premjera bus didžiojoje kino teatro salėje. <…> Kurti filmą padėjęs draugas sakė, kad bus žiauriai gėda, kai tūkstančio vietų salėje būsime tik mes ir dar dešimt draugų, bet buvo visiškai priešingai. Vėliau paleido į platinimą, į tą filmą buvo galima kaip į atskirą seansą“, – prisiminė jis.
Kino režisierius A. Burkšaitis dalijosi asmenine patirtimi, kodėl trumpametražis kinas jam tapo svarbia kūrybos erdve. „Trumpametražiai filmai man yra galimybė užgrūdinti laisvės jausmą. „Kai kuri ilgametražį filmą, atsiranda daugiau įsipareigojimų, jauti didesnį spaudimą, o trumpas filmas leidžia ieškoti, klysti ir labiau pasitikėti savo intuicija“, – sako jau ne vieną sėkmingą trumpą filmą sukūręs ir tarptautiniuose festivaliuose pristatęs A. Burkšaitis. 2024 m. filmas „Tušinukas“ jam pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą kaip geriausias trumpametražis filmas, o Rygos tarptautiniame kino festivalyje šis filmas buvo atrinktas kaip kandidatas į prestižinius Europos kino akademijos apdovanojimus.
Nuotrauka Leonardo Borotinsko / LATGA
Studentiški filmai – vieta eksperimentams
Kalbėdami apie studentiškus trumpametražius filmus, tinklalaidės dalyviai pabrėžė, kad studijų laikotarpis turėtų likti saugia erdve eksperimentams. Pasak profesorės G. Beinoriūtės, studijos turėtų būti tam tikra sala – vieta, kur galima mokytis, bandyti ir klysti, nesijaudinant, kad kiekvienas darbas iš karto taps galutiniu rezultatu. Šiai minčiai pritarė ir jos kolega LMTA Nacionalinėje kino mokykloje I. Miškinis, kuris atkreipė dėmesį į psichologinius aspektus. „Festivaliai gali būti ir galimybė, ir spąstai. Kai dar mokaisi, labai svarbu leisti sau klysti ir nebijoti keisti krypties, nes kiekvienas filmas yra nauja istorija“, – sakė kalbėjo žinomas režisierius.
R. Daugėlaitė-Cegelskienė pabrėžė, kad nors studentiški filmai neturėtų būti spaudžiami rezultatų, jie nėra atskiriami nuo profesionalaus lauko: „Mes neturime nuostatos, kad studentiški darbai negali dalyvauti festivalyje – svarbiausia, kad filmas būtų užbaigtas ir turėtų ką pasakyti.“
Pokalbio metu paneigtas mitas, kad trumpametražis kinas skirtas tik pradedantiesiems. „Mes jau daugiau nei dešimt metų nuosekliai bandome paneigti požiūrį, kad trumpas filmas yra tik studentiškas formatas. Prie trumpametražio kino neretai grįžta ir labai patyrę, puikias karjeras padarę kūrėjai“, – kalbėjo R. Daugėlaitė-Cegelskienė, o režisierius I. Miškinis prisipažino, kad ir pats vis dažniau pasvarsto apie naujo trumpo filmo kūrimą.
Nuotrauka Leonardo Borotinsko / LATGA
Festivaliai – kelias į tarptautinį pripažinimą
Didelė tinklalaidės dalis skirta sausio 21 d. prasidėsiančiam Vilniaus trumpųjų filmų festivaliui, kuris per pastaruosius metus tapo viena svarbiausių trumpametražio kino platformų Lietuvoje ir regione. Festivalis yra pelnęs „Oskarų“ ir Europos kino apdovanojimų kvalifikacijas, o tai reiškia, kad jo konkursinių programų nugalėtojai gali pretenduoti į vienus svarbiausių kino apdovanojimų tarptautiniu mastu.
„Tai ilgamečio darbo rezultatas. Šios kvalifikacijos yra ne tik prestižas, bet ir labai aiškus signalas kūrėjams, kad trumpametražis filmas gali tapti realiu tramplinu į tarptautinę kino erdvę“, – sakė viena iš festivalio organizatorių R. Daugėlaitė-Cegelskienė.
Festivalis kasmet sulaukia tūkstančių paraiškų iš viso pasaulio ir tampa svarbia vieta lietuviškų filmų nacionalinėms premjeroms bei profesiniams kontaktams.
„Mums svarbu, kad festivalis būtų platforma, kur lietuvių kūrėjų darbai yra matomi ne tik žiūrovams, bet ir atvykstantiems užsienio festivalių atstovams“, – R. Daugėlaitė-Cegelskienė. Ji atskleidė, kad organizatoriai iš viso gavo beveik 70 lietuviškų trumpų filmų kūrėjų paraiškų, festivalio metu įvyks net 10 lietuviškų trumpų filmų premjerų.
Pokalbyje ne kartą pabrėžiama, kad filmai neturėtų būti kuriami „konkrečiam festivaliui“. „Filmą pirmiausia reikia daryti sau. Festivaliai labai skirtingi, bet filmas anksčiau ar vėliau randa savo žiūrovą“, – reziumavo R. Daugėlaitė-Cegelskienė.
Antrąjį tinklalaidės „Pokalbiai LATGA autorių namų virtuvėje“ epizodą galima žiūrėti LATGA „YouTube“ kanale