fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Kino gidas

„Kino pavasario“ konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“. II dalis

 Kadras iš filmo „Mergina iš spintos“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kadras iš filmo „Mergina iš spintos“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Konkursinėje „Kino pavasario“ programoje „Nauja Europa – Nauji vardai“ tradiciškai pristatomi jaunų režisierių filmai iš Centrinės, Rytų Europos bei Balkanų regiono. Nepaisant to, kad programoje dominuoja debiutiniai režisierių darbai, tarp aktorių bei režisierių būtinai rasite pažįstamas pavardes, kurių ankstesnes juostas jau yra rodęs „Kino pavasaris“ ar kiti Lietuvoje vykstantys kino festivaliai.

„Mergina iš spintos“ (Dziewczyna z szafy / The Girl from the Wardrobe, 2013) / Lenkija /  Rež. Bodo Kox

„Mergina iš spintos“ – vizualiai labai graži, kupina originalių režisūrinių sprendimų istorija apie nerangų, smegenų traumą patyrusį Tomeką, jį prižiūrėti turintį brolį Jaceką bei priešais gyvenančią jų kaimynę – neurotikę Magdą. Nuo pat pradinių titrų operatoriaus kamera tarsi iš dangaus nuleidžia mus į pilkiausią daugiabučių rajoną, kuriame kiekvienas iš šitos trijulės, nesvarbu sąmoningai ar ne, kuria savitą pusiau siurrealistinę tikrovę, kurioje virš galvos gali lyg niekur nieko praskristi karinis dirižablis, laiptinėje prabėgti baltas triušis, gatvėje stovintis automobilis persikelti į vandenino dugną, o užėjus į spintą gali atsidurti Edeno sode. Kiekvienas jų savaip išgyvena likimo smūgius, todėl šie pasauliai reikalingi, norint pabėgti nuo tikrovės. Nepaisant savo negalios, Tomekas supranta, kad miršta. Jacekas irgi turi su tuo susitaikyti, jis myli savo brolį, tačiau rūpinimasis juo trukdo susitvarkyti asmeninį gyvenimą. Magda – visų paslaptingiausia, nepripažįstanti, jog serga depresija, ji visus tikina tyrinėjanti paralelinius pasaulius. Nepaisant to, kad visi filme vaidinantys aktoriai sukuria įtikinamus vaidmenys, labiausiai norisi išskirti Tomeko herojų įkūnijantį Wojciechą Mecwaldowskį. Nerangus, nuolat galvą į sieną daužantis, atkartojantis televizijoje pamatytus veiksmus, retkarčiais linkęs į agresiją, o susipažinęs su Magda apsėstas vien minties apie ją – tai tik keletas būdingiausių jo herojaus charakterio bruožų, kuriuos aktoriui puikiai pavyksta perteikti. Režisierius sėkmingai derina komiškus epizodus su pagrindine, pakankamai liūdna, siužetine linija. Nors filmo pabaigoje ir juntamas savotiškas neišbaigtumas dėl pernelyg didelio kiekio naudojamų simbolių, „Merginą iš spintos“ galima pavadinti vienu originaliausiu šiuolaikinio nepriklausomo Lenkijos kino pavyzdžiu.

Filmo „Mergina iš spintos“ anonsas

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Sk 2014-03-30 18:30 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 10 salė, Filmą pristato režisierius Bodo Koxas                     
An 2014-04-01 19:15 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 10 salė, Filmą pristato režisierius Bodo Koxas

Kadras iš filmo „Stebuklas“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Stebuklas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

 „Stebuklas“ (Zazrak / Miracle, 2013) / Slovakija, Čekija / Rež. Juraj Lehotský

„Stebuklas“ – antras pilnametražis slovakų režisieriaus Jurajaus Lehotský`io filmas. 2008 metais Vilniaus dokumentinių filmų festivalis rodė jo pilnametražį debiutą „Akla meilė“ (Slepé Lasky, 2008). Tai eksperimentinė dokumentinė drama apie meilę tarp aklųjų (Juosta Kanuose buvo įvertintą nepriklausomus kino teatrus ir kino festivalius vienijančios tarptautinės konfederacijos C.I.C.A.E. apdovanojimu). Naujausiam režisieriaus filmui irgi iš dalies tiktų toks įvardinimas, nes siužeto centre esančiai penkiolikmetei Elai jos mylimasis – dvigubai vyresnis narkomanas – atstoja visą pasaulį. Motinos pageidavimu Ela atsiduria pataisos namuose, tačiau tikslios priežastys, kodėl ji nusprendė taip pasielgti, žiūrovui nepaaiškinamos. Žinome tik tiek, kad Ela nesutaria su savo motina, tėvo nėra mačiusi nuo vaikystės, o pataisos namuose ji jaučiausi, jos žodžiais tariant, tarsi narve uždaryta beždžionė. Aiškiai matyti, kad Ela gyvena vien tik iliuzijomis, visiškai negalvodama nei apie save, nei ir apie kūdikį, kurio laukiasi. Ji leidžia dienas naiviai svajodama apie naujo gyvenimo pradžią kažkur toli, kur atsidariusi kirpyklą galės rūpintis savo mylimuoju. Visiškai nekreipdama dėmesio į tai, kad tėra po kojomis pasipainiojusi, priemonė, iš kurios bandoma išpešti bet kokios naudos, Ela visomis išgalėmis bando vaidinti suaugusią ir yra pasiryžusi bet kam, kad tik įrodytų savo drąsą. Nejaučianti tėvų meilės Ela, karštligiškai bando sukurti savo šeimą, kurioje jaustųsi mylima, tai paaiškina nesuvokiamus naivios paauglės sprendimus bei aklą pasitikėjimą. Reikia pastebėti, kad mergina puikiai susitvarko su gausybe scenų, kurioje operatoriaus kamera stebi ją vieną, todėl žinia, jog Elą vaidina neprofesionali aktorė, verčia nuoširdžiai nustebti. Tai tik patvirtina teisingą režisieriaus pasirinkimą, kuris už šį filmą iš Tarptautinio Karlovy Kary kino festivalio išsivežė „Rytų Vakarai“ programos „Ypatingo žvilgsnio“ prizą.

Filmo „Stebuklas“ anonsas

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
An 2014-03-25 17:30 — Vilnius – k.c. „Pasaka”, didžioji salė
Pn 2014-03-28 18:45 — Vilnius – k.c. „Skalvija”
Pr 2014-03-31 20:30 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 12 salė, Filmą pristato režisierius Jurajus Lehotský’s ir scenarijaus autorius Marekas Leščákas                
Tr 2014-04-02 17:15 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 10 salė, Filmą pristato režisierius Jurajus Lehotský’s ir scenarijaus autorius Marekas Leščákas

Kadras iš filmo „Su mama“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Su mama“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Su mama“ (Sa Mamom / With Mom, 2013) / Bosnija ir Hercegovina, Vokietija, Slovėnija / Rež. Faruk Lončarević

„Su mama“ – kupina sielvarto istorija apie artimų žmonių negebėjimą bendrauti. Neįmanoma pasiruošti artimo žmogaus netekčiai, net jei jis kovojo su vėžiu paskutinius devynerius metus. Kiekvienas į neišvengiamai artėjantį praradimą reaguoja savaip: vyras negali susitaikyti, jaunesnė dukra visiškai užsisklendžia savyje, o vyresnė – Berina – nepaisant sudėtingų judviejų su motina santykių pasirengusi griebtis net magijos, jei tai gali kaip nors padėti. Nenustebkite, jeigu Beriną vaidinanti aktorė jums pasirodys pažįstama, nes Marija Pikič atliko pagrindinį vaidmenį, praeitais metais „Kino pavasaryje“ rodytoje juostoje „Sarajevo vaikai“ (Djeca, 2012). Būtent vyresnės dukros santykiams su savo motina režisierius ir skiria daugiausiai dėmesio. Jos abi myli viena kitą, tai galima pastebėti iš epizodų, kai motina nerimauja, jog negali nieko palikti vaikams po savo mirties, o dukra padeda talismaną po jos pagalvę. Vis dėlto dukrai pernelyg skaudu stebėti mirštančią motiną, ji jos vengia bei praktiškai su ja nesikalba. Galiausiai motina nusprendžia, kad dukra negali jos pakęsti bei laukia, kol ji iškeliaus anapilin. Išspręsti šį nesusikalbėjimą užtektų vienintelio nuoširdaus pokalbio, tačiau visi žinome, kaip sunku žengti pirmą žingsnį, net jeigu tripčiojimas vietoje akivaizdžiai sukelia dar daugiau problemų.

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
An 2014-03-25 19:15 — Vilnius – k.c. „Skalvija”
Pr 2014-03-31 19:00 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 10 salė, Filmą pristato režisierius ir scenarijaus autorius Farukas Lončarevićius           
Tr 2014-04-02 17:30 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 11 salė, Filmą pristato režisierius ir scenarijaus autorius Farukas Lončarevićius

Kadras iš filmo „Svetimas“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Svetimas“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

 „Svetimas“ (Obrana i zastita / A Stranger, 2013) Kroatija / Rež. Bobo Jelčić

Teatro režisierius Bobo Jelčićas savo debiutinės juostos filmavimui neatsitiktinai pasirinko Mostarą. Šiame miestelyje gimęs režisierius iš savo patirties puikiai žino kasdienes problemas, su kuriomis tenka susidurti vietos gyventojams. Ketvirtas pagal gyventojų kiekį miestas Bosnijoje ir Hercegovinoje yra suskaldytas į dvi dalis, kuriose gyvena skirtingos religinės bendruomenės: musulmonai ir katalikai. Nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio jie gana taikiai gyvena bei bendrauja tarpusavyje, aplinkoje nuolat tvyrančią įtampą išryškina vieno musulmono mirtis. Artimam jo draugui, kroatui-katalikui, kyla dilema, ar jis gali dalyvauti musulmoniškoje miesto dalyje vykstančiose laidotuvėse. Atrodo, kad ant nuolat nerimo kamuojamo Slavko užgulė milžiniška našta, jis jaučiasi pasimetęs ir visiškai nežino, kaip turėtų elgtis šioje situacijoje. Tiesa, pagrindinis herojus pernelyg neryžtingas, kad galėtų sukelti užuojautą, juolab iš negausių jo monologų galima susidaryti įspūdį, kad svarbiausias šiame pasaulyje jam yra jis pats. Filmą paįvairina tik buitinė operatoriaus kamera smalsiai sekanti juostos herojus bei „natūrali“ aktorių vaidyba. Režisierius stengiasi susikoncentruoti į vieno žmogaus baimes bei pabrėžti realią laiko atkarpą, todėl žiūrovams teks nusiteikti ilgoms tylos minutėms bei minimaliam dialogų kiekiui. Pristatyta eksperimentinėje Berlinalės „Forumo“ programoje, ši juosta turėtų patikti socialinio realizmo ir natūralizmo gerbėjams, tad jeigu jums patiko irgi Berlinalėje įvertintas Daniso Tanovićiaus „Vaizdelis iš metalo laužo surinkėjo gyvenimo“ (Epizoda u životu berača željeza, 2013), kuris pernai buvo parodytas per Tarptautinį Kauno kino festivalį, galite drąsiai pirkti bilietus.

Filmo „Svetimas“ anonsas

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Tr 2014-03-26 19:15 — Vilnius – k.c. „Skalvija”
Sk 2014-03-30 20:15 — Vilnius – k.c. „Pasaka”, didžioji salė

Kadras iš filmo „Tą ir reikėjo įrodyti“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Tą ir reikėjo įrodyti“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Tą ir reikėjo įrodyti“ (Quod Erat Demonstrandum, 2013) / Rumunija / Rež. Andrei Gruzsniczki

Daugiareikšmiškas šio filmo pavadinimas „Quod Erat Demonstrandum“ – viena vertus, lotyniška frazė, reiškianti teoremos įrodymo pabaigą, kurios santrumpa „Q.E.D.“ rašoma teoremos įrodymo pabaigoje. Kita vertus, frazė „Tą ir reikėjo įrodyti“ savaime, be jokio matematinio konteksto, apeliuoja į komunistinio režimo gyvenimo realijas bei visos to laikotarpio sistemos ypatybes. Amerikos universiteto mokslo žurnale savo publikaciją išspausdinęs matematikas staiga tampa bene svarbiausiu valstybės priešu. Vien šio poelgio bei kelių neoficialių kontaktų su užsienio piliečiais pakanka pradėti jo telefono klausymąsi bei slaptai atlikti kratą jo namuose ir darbo vietoje. Atrodytų, paprasta publikacija sukelia visą nemalonumų virtynę, į kurią įtraukiami ir kiti žmonės. Nuolatinę žmones kaustančią baimę puikiai parodo pagrindinio herojaus motinos reakcija. Iš dalies ji džiaugiasi dėl sūnaus pasiekimų ir natūraliai norėtų pasigirti kaimynams, bet čia pat skuba perspėti savo vaiką, ar jis tikrai nori sugriauti savo karjerą bei gyvenimą. Rumunų režisieriaus pasirinkimas kurti juostą, atsisakius spalvų, tik dar labiau pabrėžia niūrią komunistinio režimo kasdienybę – aplinką, kurioje gaji kyšių sistema, niekuo negalima pasitikėti bei kiekvienas kovoja už save. Už pažadėtą galimybę gauti greičiau penkerius metus lauktą dviejų kambarių butą, galima nemirktelėjus sugriauti bendradarbio gyvenimą. Išdavystės slypi už kiekvieno kampo, o Valstybės saugumo tarnyba turi teisę bet kurio žmogaus gyvenimą pavesti pragaru. Ne veltui tarnybos darbuotojai lygina žmogaus gyvenimą su pieštuku, juo galima rašyti, bet tai, kas parašyta, galima lygiai taip pat sėkmingai ištrinti. „Tą ir reikėjo įrodyti“ parodo ne tik barjerus, užkertančius bet kokią talentingų žmonių savirealizacijos galimybę, kai asmeniniams siekiams pasiekti pasinaudojama kelių mokslininkų gyvenimais, bet ir kompromisus su kuriais jiems tenka susidurti, bandant išgyventi režimo sąlygomis.

Filmo „Tą ir reikėjo įrodyti“ anonsas

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Tr 2014-03-26 19:00 — Vilnius – k.c. „Pasaka”, didžioji salė
Sk 2014-03-30 19:45 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 9 salė, Filmą pristato režisierius ir scenarijaus autorius Andrejus Gruzsniczkis          
An 2014-04-01 19:00 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 9 salė, Filmą pristato režisierius ir scenarijaus autorius Andrejus Gruzsniczkis          

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.