Ištikimiausi „Kino pavasario“ žiūrovai greičiausiai jau spėjo įsigyti festivalio abonementą. Galbūt net ne vieną. Nuspręsti į kuriuos filmus išsikeisti abonementinius bilietus padės nuoširdžios KINFO komandos rekomendacijos.
Vakar skelbtoje pirmoje rekomendacijų dalyje rašėme, kokių lietuvių filmų premjerų ir „Meistrų“ programos filmų laukiame labiausiai, o šiandien, kaip ir žadėjome, dalinamės antrąja „Kino pavasario“ filmų rekomendacijų dalimi. Joje KINFO rekomenduojami „Kritikų pasirinkimo“, „Festivalio favoritų“ programų bei retrospektyvų filmai. Taip pat rasite ir specialią rekomendaciją atskirai kino salei.
KRITIKŲ PASIRINKIMAS
„Begalinis futbolas“ (Infinite Football / Fotbal Infinit), rež. Corneliu Porumboiu, 2018 m., Rumunija
Alisa Žarkova: Tai jau antrasis dokumentinis Corneliu Porumboiu filmas apie futbolą. Bet ar tikrai apie futbolą? Kaip ir „Antrasis žaidimas“ (Al doilea joc, 2014), „Begalinis futbolas“ rumunų Naujosios bangos atstovui tampa priemone ir toliau ieškoti istorinės atminties pėdsakų.
Audrius Dambrauskas: Debiutinis režisieriaus Corneliu Porumboiu pilno metro filmas – „12:08 į Rytus nuo Bukarešto“ (2006) – yra tobulas ironiškos komedijos ir intelektualios gelmės derinys. Naujas režisieriaus darbas, dokumentinis filmas „Begalinis futbolas“, seka ta pačia kryptimi. Lietuviams filmas turėtų būti aktualus bent keliais aspektais. Pirma, Corneliu Porumboiu darbai įrodo, jog įtraukiančiam filmui sukurti nereikia didelio biudžeto, įspūdingų specialiųjų efektų ar scenografijų. Na, o dešimtmečius dūlantys Nacionalinio stadiono Vilniuje griaučiai, patvirtina, jog į futbolą Lietuvoje taip pat neįmanoma žvelgti be ironijos.
„Ilga dienos kelionė į naktį“ (Long Day’s Journey into Night),rež. Bi Gan, 2018 m., Prancūzija, Kinija
Gabrielė Norkūnaitė: Estetams; film noir fanams; prisiekusiems skęsti neonų šviesoje; nebijantiems intrigų ir galintiems žiūrėti į svetimą netekties skausmą.
„Per vėlu mirti jaunam“ (Tarde para morir joven / Too Late to Die Old), rež. Dominga Sotomayor Castillo, 2018 m., Čilė, Brazilija, Argentina, Nyderlandai
Auksė Podolskytė: Man šis filmas pasirodė labai pavasariškas, priminė paauglystės įsimylėjimus ir juos lydėjusias būsenas. Sakyčiau, tikra atgaiva nuo socialines problemas narstančio kino. Švelniu koloritu padengti kadrai glosto akis, o garsai – ausis.
„Man nesvarbu, jei į istoriją įeisime kaip barbarai“ (I Do Not Care If We Go Down In History As Barbarians / Îmi este indiferent daca în istorie vom intra ca barbari), rež. Radu Jude, 2018 m., Rumunija, Čekija, Prancūzija, Bulgarija, Vokietija
Gabrielė Norkūnaitė: Hannah Arendt gerbėjams; netradicinio žanrų mišinio ieškotojams; turintiems kantrybės; painiojantiems sapnus su realybe ir visiems, turintiems nuomonę dėl Škirpos alėjos ir P. Cvirkos skulptūros.
FESTIVALIŲ FAVORITAI
„Antropocenas: žmogaus era“ (Anthropocene: The Human Epoch), rež. Jennifer Baichwal, Nicholas De Pencier, Edward Burtynsky, 2018 m., Kanada
Audrius Dambrauskas: 2003 m. Kinijoje atidaryta didžiausia pasaulio užtvanka, Jangdzės upę užtvenkęs statinys ir jo sulaikomo vandens kiekis yra toks milžiniškas, jog netgi sulėtina Žemės sukimosi greitį. Tai pirmasis žmogaus statinys, sugebėjęs tai padaryti. Filmas „Antropocenas: žmogaus era“ – tai epiškai vizualus kūrinys, atskleidžiantis Žemės grožį ir bauginančią žmogaus įtaką jam.
„Gražus sūnus“ (Beautiful Boy), rež. Felix Van Groeningen, 2018 m., Jungtinės Valstijos
https://www.youtube.com/watch?v=3vcNeg-czGQ
Lina Sakalauskaitė: Prisipažinsiu labai nedaug žinau apie šį filmą, bet žinau, kad noriu išvysti Steve Corel ir Timothee Calament didžiajame ekrane.
„Kodėl mes kūrybingi?“ (Why Are We Creative?), rež. Vaske Hermann, 2018 m. Vokietija
Audrius Meška: Kodėl mes kūrybingi? Šitą klausimą režisierius Vaske Hermannas per 30 metų uždavė vos ne visiems žymiausiems pasaulio žmonėms. Tikrai norisi sužinoti jų atsakymus. Tik prieš einant žiūrėti filmo tikriausiai reikėtų pačiam sau užduoti šį klausimą. Gal po to galėsiu sakyti – o galvoju taip pat, kaip ir tas anas. Tikrai, geras klausimas. Ir iš tikrųjų – o kodėl tu kūrybingas?
„Muziejus“ (Museum / Museo), rež. Alonso Ruizpalacios, 2018 m., Meksika
Audrius Dambrauskas: Nes kartais tiesiog norisi atsipalaiduoti. Nes visas Hitchcockas jau peržiūrėtas po kelis kartus. Nes G. G. Bernalis yra nuostabus. Stilingas, spalvingas ir perdėm neįpareigojantis detektyvas iš saulėtosios Meksikos puikiai tiks visiems pavargusiems po dienos darbų.
RETROSPEKTYVA: CLAIRE DENIS
„Gyvenimas aukštybėse“ (High Life), rež. Claire Denis, 2018 m., Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Jungtinės Valstijos
Gabrielė Norkūnaitė: Mokslinės fantastikos gerbėjams; kosmoso keliautojams ir visatoje pasimetusiems; įtampos gerbėjams; ir visiems ieškantiems tėvystės gyslelės.
RETROSPEKTYVA: DJIBRIL DIOP MAMBÉTY
„Hienos“ (Hyènes / Hyenas), rež. Djibril Diop Mambéty, 1992 m., Šveicarija, Prancūzija, Senegalas
Auksė Podolskytė: Praėjusiais metais rekomendavau senegalietės Ousmane Sembène filmą „Juodaodė iš…“ (La noire de… / Black Girl, 1962). Šiemet šią pažintį su Afrikos ir tuo pačiu Senegalo kinu tęsiu toliau. Juolab, kad filmai tik du – be šio, 15 metų trukusio kūrinio, festivalyje bus rodomas pirmasis jo pilnametražis darbas „Touki Bouki“ (1973).
9 SALĖ
Lina Sakalauskaitė: Nueikit nors į vieną šioje salėje rodomą filmą. Tai bus potyris, tai bus kino juosta, tai bus eksperimentas.