Organizatorių nuotrauka
Kanai, Berlynas, San Sebastianas, Venecija, Torontas, Lokarnas, Roterdamas, Karlovy Varai ir dar dešimtys kitų pasaulio miestų, garsėjančių savo kino festivaliais. Per šiuos metus Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ komandai juos visus pavyko aplankyti, bendrauti su stipriausiais kino industrijos atstovais ir pamatyti šimtus geriausių filmų. Jau per pirmas kitų metų savaites festivalis atskleis didžiausius kino atradimus, kuriuos dovanos „Kino pavasario“ gerbėjams šį kovą.
„Kino pavasaris“ išsiskiria iš kitų šalies festivalių tuo, kad mūsų komanda ištisus metus keliauja po pasaulį, renka ryškiausias kino naujoves ir atveža kino mėgėjams čia tai, ką patys matė ir atrado geriausio garsiausiuose kino festivaliuose visame pasaulyje. Todėl „Kino pavasario“ programa kasmet vis stiprėja ir sulaukia ne tik festivalio gerbėjų, bet ir užsienio kino industrijos atstovų puikių įvertinimų,“ – itin gausiu lankytų festivalių skaičiumi džiaugiasi festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.
Filmų peržiūrų maratonas
Daugiausiai festivalių apkeliauti tenka „Kino pavasario“ programos sudarytojams, kuriems dalyvavimas garsiausiuose kino festivaliuose prilygsta kino maratonui, kai kasdien mušamas filmų žiūrėjimo rekordas. „Kino pavasario“ programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė šiemet aplankė Gdynės, Vroclovo, Korlovy Varų, Kanų ir Toronto kino festivalius. Pastarasis, patenkantis į didijį pasaulio kino festivalių ketvertą, kino kritikei paliko didžiausią įspūdį, nes nebijo būti drąsus ir rodo daug alternatyvių filmų, kurie neretai provokuoja ir net šokiruoja žiūrovus. „Nors Toronto festivalis vadinamas Amerikos „Kanais“, vis dėlto šie kino renginiai labai skirtingi savo dvasia. Toronte renkasi žmonės, kuriems patinka kinas, o Kanuose greta gero kino gausu blizgučių ir pompastikos,“ – pastebi „Kino pavasario“ programos sudarytoja.
Dar vienas, anot S. Lingevičiūtės, drąsa išsiskiriantis kino festivalis rengiamas Vroclave. „Čia rodomi aukštos meninės kokybės filmai, nors jie gali būti ir nežiūroviški. Organizatoriai provokuojančiomis juostomis nebando įtikti savo žiūrovams, o stengiasi juos lavinti. Nesibaiminama, kad kai kurie filmai nesutrauks minios žiūrovų ar bus galbūt net finansiškai nepelningi.“
Pasak „Kino pavasario“ programos sudarytojos, įžvelgti bendrumų lyginant visus festivalius – sunku, tačiau panašumų galima rasti pagal regionus, kur vyksta festivaliai, ir juose rodomus filmus. „Toronte daug dėmesio skiriama Azijos šalių, Kanados kinui. Korlovy Varų festivalyje, kuris yra didžiausias centrinėje žemyno dalyje, labiau orientuojamasi į šio Europos regiono kūrėjų darbus. Kita vertus, europiečių filmai, šiemet rodyti už Atlanto, buvo labai stiprūs ir jie bus rodomi „Kino pavasaryje“,“ – gausą kino atradimų 2013 metų „Kino pavasaryje“ žada programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė.
„Rytų ir Centrinės Europos regione, į kurį mes orientuojamės, per pastaruosius penkerius metus pastebima bendra konkursinių festivalių programų tendencija – atrasti naujus talentus ir suteikti jiems kuo daugiau dėmesio, skatinti kurti toliau. „Kino pavasaryje“ jau penktus metus programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ bus pristatomi debiutiniai ar antrieji režisierių darbai,“ – teigia festivalio „Kino pavasaris“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.
Kino industrijos renginiai – pagalba šalies kinui
Daugiausiai festivalių, net 11, šiemet aplankęs A.Ramaška pabrėžia ir kitą kino festivalių pusę, ne mažiau svarbią nei stiprių filmų pasiūla – kino industrijos renginiai, kur susirenka svarbūs kino pasaulio žmonės ir atsiveria galimybės bendradarbiauti skirtingų šalių kino festivalių organizatoriams bei kino kūrėjams.
„Šie susitikimai rengiami ir dar vienu tikslu – siekiant padėti savo šalies kino kūrėjams, nes tarptautinių festivalių metu pristatomas nacionalinis kinas, naujausi šalies kūrėjų darbai. „Kino pavasaris“ taip pat atlieka šią misiją. Šį kovą lietuvių darbai bus pristatomi atskiroje festivalio programoje, kurią matys konkursinės programos žiuri nariai, užsienio kino kūrėjai, prodiuseriai bei tradiciškai organizuojamo kino industrijos renginio „Meeting point – Vilnius“ svečiai,“ – pasakoja A. Ramaška.
Apžvelgęs daugiau nei dešimtį šiemet lankytų festivalių visame pasaulyje, „Kino pavasario“ vykdantysis direktorius išskyrė Sarajevo kino festivalį, kuriame šią vasarą dalyvavo kaip žiuri narys. „Šis festivalis nuolat auga ir turėtų jau greitai pretenduoti į aukščiausią lygą, kurioje – Kanai ir Berlynas. Be to, tarptautiniai Vilniaus ir Sarajevo kino festivaliai nuo šiol bendradarbiaus dar glaudžiau, nes mūsų industrijos renginiui talkins patyrusi šio festivalio kino industrijos renginių specialistė,“ – bendradarbiavimu su garsiu pasaulyje kino festivaliu džiaugiasi A. Ramaška.
Viena Sarajevo festivalio industrijos šakos vadovių Ena Dozo sutiko dirbti specialiaja konsultante festivalio „Kino pavasaris“ rengiamame kino industrijos renginyje „Meeting point – Vilnius“, kuris šį kovą sutrauks dar daugiau svarbių kino pasaulio žmonių į šalies sostinę.
18-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ gerbėjus džiugins ne tik kino atradimais, naujų kūrėjų filmais, bet ir jau laiko patikrintų garsių režisierių darbais. Lietuvių ypač mylimo Kim Ki-duk‘o, Peter‘io Greenaway‘aus, Michaelo Winterbottom‘o ir kitų kino meistrų naujausi darbai – jau nuo kovo 14 dienos.