Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Ankstyvą rytą, Lietuvos laiku, vykusioje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje net trys statulėlės, tarp kurių ir Geriausio metų filmo, atiteko jautriai dramai „Mėnesiena“ („Moonlight“, rež. Barry Jenkins), o geriausiu trumpametražiu filmu išrinktas „Choras“ („Sing“, rež. Kristóf Deák). Abi juostos įtrauktos į kovo 23 d. prasidėsiančio „Kino pavasario“ programą.
Kaip ir kasmet „Kino pavasaryje“ bus galima išvysti tiek patyrusių kino meistrų, tiek perspektyvią karjerą pradedančių kūrėjų filmų. Daug siurprizų ir naujų vėjų žada programa „Metų atradimai“. Tarp sėkmingų debiutantų skamba ir tokios pavardės, kaip amerikiečių nepriklausomo kino meistro Jimo Jarmuscho, „traukinių žymėtojo“ škotų aktoriaus Ewano McGregoro, garsiųjų brolių Dardenne’ų, filipiniečių kiną garsinančio Lavo Diazo. Kažkas jų prodiusuoja, kažkas vaidina, o kažkas imasi režisūros.
Kaip ir sufleruoja festivalio programos pavadinimas, „Metų atradimuose“ – daug žadantys nauji kino režisieriai ir svarbiausiuose pasaulio kino festivaliuose sužibėję jų pirmieji filmai. Gyvybe pulsuojanti programa žiūrovus nukels į skirtingus pasaulio kampus: itin retai kino ekranuose matomą Jordaniją, Afganistaną, Jakutijos regioną Rusijoje, 35 mm juostoje įamžintą romantiškąjį Portugalijos miestą Portą, apleistą Atėnų vasaros olimpinių žaidynių kaimelį.
Spalvingos meilės paieškos, lyriškas vienišumas, magiškas žmogaus ryšys su gyvūnais – tai, pasak „Kino pavasario“ vyriausiojo programos sudarytojo Edvino Pukštos, vienija „Metų atradimų“ filmus.
Programos anonsas:
Garsaus aktoriaus režisūrinis debiutas – ekranizacija
„Pagarbos vertas debiutas“, – taip pirmąjį E. McGregoro filmą apibūdino E. Pukšta. Jis buvo sukurtas pagal 1997 m. Pulicerio premija apdovanotą Philipo Rotho romaną „Amerikietiška pastoralė“ („American Pastoral“). Taip pat pavadintas filmas nukelia į neramumų kupinus prezidento Richardo Nixono valdymo metus. Pokario Amerikoje E. McGregoro įkūnytas Seimuras susikuria svajonių gyvenimą, tačiau prie santvarkai besipriešinančios grupuotės prisijungusi paauglė dukra įrodo, kad laimė yra laikina ir dirbtinė.
Filmo „Amerikietiška pastoralė“ anonsas:
Portas – 35 mm juosta
Kultinis režisierius J. Jarmuschas ne kartą yra sakęs, kad jo, kaip prodiuserio pavardė, padeda jauniems režisierius tapti pastebėtiems. Tačiau jis prodiusuoja tik tuos filmus, kuriais labai tiki. Šį kartą jis gelbsti debiutuojančio brazilų režisieriaus, iki šiol dirbusio kino kritiku Gabe’o Klingerio romantinei dramai „Portas“ („Porto“). Itin išskirtinio programos filmo herojai – Džeikas (tragiškai žuvęs aktorius Antonas Yelchinas) ir Matė – susitinka Portugalijos Paryžiumi vadinamo Porto kavinėje ir kartu praleidžia naktį. Tos valandos tiek jiems, tiek žiūrovui, stebinčiam juostoje užfiksuotą meilę, labai ypatingos.
Filmo „Portas“ anonsas:
Išsilaisvinti nuo apribojimų
Režisierės Maysaloun Hamoud filmas „Tarp mūsų“ (orig. „Bar Bahar“, ang. „In Between“) ne vienam žiūrovui sugriaus įsivaizdavimą, kaip gyvena jaunos palestinietės moterys Izraelyje. Kasdienį gyvenimą stebintis filmas, sugeba apčiuopti aktualius socialinius pokyčius ir iššūkius. Trys stiprios, modernios ir nepriklausomos draugės apsistojo Tel Avivo centre, toli nuo savo šeimų, tradicijų ir suvaržymų. Tačiau merginų gyvenimo būdas, veikla ir svajonės kertasi su artimųjų įsivaizdavimu, kokios jos turėtų būti.
Filmo „Tarp mūsų“ anonsas:
Į visai kitokį Izraelį nukels Hadas Ben Aroya juosta „Žmonės, kurie ne aš“ (orig. „Anashim Shehem Lo Ani“, ang. „People That Are Not Me“). Pagrindinį stilingosios Džojos vaidmenį savo filme suvaidinusi režisierė apsinuogins prieš žiūrovą visomis prasmėmis. Po skaudžių skyrybų 25-metė mergina leidžiasi į intymius nuotykius su mažai pažįstamais vyrais, desperatiškai bando maištauti prieš vienatvę ir patiria vieną smūgį po kito.
Filmo „Žmonės, kurie ne aš“ anonsas:
Gyvenimas šokant, dainuojant
Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų prodiusuotos dramos „Šokėja“ (orig. „La danseuse“, ang. „Dancer“, rež. Stéphanie Di Giusto) žiūrovai išvys ne tik Isadorą Duncan (vaidina J. Deppo dukra Lily-Rose Depp), bet ir šokio apsėstą Loie Fulle. „Gražiosios epochos“ modernaus šokio scenoje sužibėjusi, Serpantino šokio techniką išradusi stipri, drąsi ir labai užsispyrusi Loie privertė Paryžiaus Operos lankytojus ploti atsistojus.
Filmo „Šokėja“ anonsas:
Režisierius Bradley Liew neįprasto žanro pseudobiografiniame filme „Dainuojantis kapinėse“ („Singing in Graveyards“) pasakoja apie muzikantą Pepę. Pastaruosius trisdešimt metų užsispyręs vienišius mėgdžiojo Filipinų roko legendą Džoi Smitą, kuris primeną Micką Jaggerį. Pepę ignoruojančiam pasauliui vyrukas ruošia staigmena. Režisieriaus siurprizas žiūrovui – epizodinį vaidmenį atliekantis kino meistras Lavas Diazas.
Filmo „Dainuojantis kapinėse“ anonsas:
Magiškas ryšys tarp žmogaus ir gyvūno
Kadaise garsus Tailando architektas Tana nebesijaučia savas nei darbe, nei namuose. Įspūdingas jo suprojektuotas pastatas netrukus bus nugriautas, o žmoną labiausiai už viską domina apsipirkinėjimas. Bankoko gatvėse netikėtai pamatęs vaikystėje turėtą dramblį Popajų, kurį pavadino mėgiamo komikso personažo vardu, Tana nusprendžia jį nusipirkti ir kartu keliauti į gimtąjį kaimą atokiame Tailando regione. Nuoširdus, jautrus ir šviesus kelio filmas „Dramblys Popajus“ („Pop Aye“, rež. Kirsten Tan), su įspūdingą vaidmenį atlikusiu gyvūnu Bongu, įtrauks ir nepaleis dar ne vieną dieną.
Filmo „Dramblys Popajus“ anonsas:
Dar viena poetiška kelionė, atokus regionas, ypatingas ryšys su buliumi ir visiškai kitoks filmas lėto kino mėgėjams „Peilis skaidriame vandenyje“ (orig. „Qingshui Li De Daozi“, ang. „Knife in the Clear Wate“). Pirmoji iki šiol prodiusavusio Wang Xuebo režisuota juosta filmuota mažame Kinijos kalnų miestelyje, kuriame gyvena musulmonų bendruomenė. Nuostabioje gamtoje filmuotas hutų etninės bendruomenės gyvenimas kalba apie skurdą bei sparčiai nykstantį žemdirbių gyvenimo būdą.
Filmo „Peilis skaidriame vandenyje“ anonsas:
Daugiau stebinančių programos „Metų atradimai“ debiutų: http://kinopavasaris.lt/lt/programa/?p=625
