fbpx
1 Rekomenduojame, Kino industrija

Kino prieinamumas žmonėms su sensorine negalia (I). Kas yra filmų pritaikymas? Kokie yra būdai tai padaryti?

„Audio Description“
Šaltinis – netflix.com

Greičiausiai naršydami „Netflix“ pastebėjote, kad dauguma filmų ir serialų turi papildomus garso takelius su „Audio Description“ komentarais ir subtitrus su prierašu „CC“. Tai pagrindiniai būdai pritaikyti audiovizualinius kūrinius žmonėms su negalia.

GV – garsinis vaizdavimas

Siekiant paversti audiovizualinį kūrinį prieinamu neregiams ir silpnaregiams naudojamas garsinis vaizdavimas, kuris įprastai trumpinamas GV (angl. audio description; AG). Tai audiovizualinio vertimo būdas, kai per žodinius komentarus suteikiama informacija apie audiovizualinio kūrinio vaizdą. Ši informacija įterpiama į kalbėjimo, muzikos ar kitų svarbių fone girdimų garsų pauzes.[1] Tarp monologų, dialogų, muzikos intarpų, svarbių foninių garsų apibūdinami scenų pasikeitimai, veiksmo vieta, veikėjų veiksmai, veikėjų išvaizda, gestai ir mimikos, kartais – kameros judesys. Tuo tarpu, kai skaitomas ne tik garsinio vaizdavimo, bet ir subtitrų tekstas, pasitelkiamas kitas audiovizualinio vertimo būdas – garsinis subtitravimas (angl. audiosubtitling)[2].

Garso takelius su „Audio Description“ komentarais skirtus neregiams ir silpnaregiams galime rasti jau minėtame „Netflix“ ir kai kuriuose kitose Video on demand (VOD) platformose. Bent po vieną seansą su garsiniu vaizdavimu kasmet surengia „Kino pavasaris“. Lietuvos kino centras pritaiko neregiams ir silpnaregiams restauruojamą kino klasiką. Keliasdešimt pritaikytų filmų galima rasti virtualioje bibliotekoje ELVIS, skirtoje visiems, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.  

Kadras iš filmo „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“
LKC archyvas

Filmą „Vaikai iš „Amerikos viešbučio“ su garsiniu vaizdavimu galite pažiūrėti LRT.LT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000143919/drama-vaikai-is-amerikos-viesbucio-su-garsiniu-vaizdavimu 

SKN – subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiems

Gerokai įprastesnė subtitrų sąvoka. Jie dažniausiai siejami su filmo vertimu, dialogų ir replikų rašytinės formos pateikimu ekrano apačioje. Esame pratę skaityti subtitrus kino teatruose. Repertuariniuose filmuose lietuviški subtitrai į vaizdo įrašą būna integruoti iš anksto, tuo tarpu kino festivalių ar specialių seansų metu pirmos eilės viduryje atsiranda subtitruotojas, atsakingas už subtitrų paleidimą ir sklandų rodymą. Dažnai tai būna savanoriai, bet kartais subtitruoti apsiima ir patys filmo vertėjai. Be to, kino festivaliai dažniausiai pasirūpina, kad seanso metu subtitrai būtų rodomi tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.

Subtitrai su prierašu „CC“ (angl. closed captions) perteikia ne tik dialogą, bet ir kitas svarbias garso takelio dalis – apibūdina foninį triukšmą, telefonų skambėjimą ir kitus garso signalus, kuriuos reikia apibūdinti. Šio tipo subtitrus galima rasti daugumoje pasaulinių VOD platformų, juos pagal poreikį įjungti arba išjungti.

„Audio Description“
Šaltinis – netflix.com

Dar viena subtitrų rūšis yra subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiems žiūrovams, trumpiau – SKN (angl. subtitles for the deaf and hard-of-hearing; SDH)[3]. Išskirtinis šių subtitrų bruožas yra susijęs su užkadrine informacija, t. y. kai be teksto įtraukiamos papildomos nuorodos apie garsus, foninę muziką, jos kuriamą nuotaiką, personažų kalbėjimo būdą, aplinkos garsus ir pan. Tokiuose subtitruose ne tik būna išversta ar į rašytinę kalbą transformuojama šnekamoji kalba, bet ir redaguojamas, paprastinamas kalbos žodynas, apimtis išplečiama iki trijų eilučių subtitrų.

Pagal tai, kiek yra adaptuota ir redaguota šnekamoji kalba, SKN skiriami į tris grupes: pažodinius, standartinius ir redaguotuosius. Pažodiniuose SKN (angl. verbatim) be pasikartojančių žodžių paliekamas sakomas tekstas, bet neįtraukiama jokia papildoma užkadrinė informacija. Standartiniuose SKN (angl. standard) sakomas tekstas šiek tiek glaudinamas, tačiau papildoma garsinė informacija paprastai nebūna įtraukiama. Redaguotuose SKN (angl. edited) dialogų tekstas yra glaudinamas, kalba paprastinama. Greta dialogų nurodomi veikėjai, jų išsiskiriantis kalbėjimo būdas. Ekrane pridedami papildomi subtitrai su užkadrine informacija.

Su SKN daugiausiai progų susidurti turėjote dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ metu. Šis festivalis jau seniai deklaruoja siekį nuosekliai didinti filmų prieinamumą. Pernai festivalio programoje buvo įtraukti net 8 filmai, kuriuos turėjo galimybę pamatyti negirdintys ar neprigirdintys festivalio žiūrovai.

Festivalio „Nepatogus kinas“ anonsas:

Pasiklydę sąvokose

Remiantis praeitais metais Vilniaus universiteto Kauno fakulteto atliktu tyrimu[4], skaitant žiniasklaidoje teikiamą informaciją apie audiovizualinio vertimo būdus, pastebimas audiovizualinio vertimo terminų netikslingumas. Kalbant apie audiovizualinio vertimo būdus, skirtus neregiams ir silpnaregiams bei kurtiesiems ir neprigirdintiems, SKN painiojamas su garsiniu vaizdavimu ir atvirkščiai. Atliktas tyrimas parodė, kad audiovizualinio vertimo naudotojai nėra įsigilinę į šių auditorijų poreikius ir taikomų audiovizualinio vertimo būdų paskirtį. Nors paskutiniu metu pritaikomumo temai žiniasklaidoje skiriama daugiau dėmesio, tendencija tarpusavyje painioti tokius terminus kaip subtitrai, titrai ir audiovizualinis vertimas nors ir mažėjo, dar išliko. Akcentuotina akivaizdi būtinybė atsakingai vartoti lietuviškus audiovizualinio vertimo terminus, taip prisidedant prie skaitytojų bei žiūrovų ugdymo.

[1] Alosevičienė, E., Niedzviegienė, L., 2016. Garsinio vaizdavimo raida Lietuvoje ir vokiškai kalbančiuose kraštuose. Acta humanitarica universitatis Saulensis, 23, p. 243–256. Prieiga: https://etalpykla. lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2016~1503492396397/datastreams/DS.002.0.01. ARTIC/content

[2] Chaume, F., 2012. Audiovisual Translation: Dubbing. Manchester: St Jerome.

[3] Koverienė, I., Satkauskaitė, D., 2014. Lietuvos žiūrovų požiūris į pagrindinius audiovizualinio vertimo būdus. Kalbų studijos, 24, p. 26–35. http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.24.6417

[4] Kerevičienė, J., Astrauskienė, J., 2021. Audiovizualinio vertimo terminų vartosenos variantiškumas. Respectus Philologicus 2021, vol. 39 (44), pp. 148–160. eISSN 2335-2388. Prieiga: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.84

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2022“ tekstas

LKC
Komentarai

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.