Šaltinis: gretaundstarks.de
Nors apie turinio pritaikymo žmonėms du negalia būtinybę Lietuvoje pradėdama kalbėti vis dažniau, iki šiol nėra ilgalaikio sprendimo, kuris leistų tai užtikrinti.
2018 metais buvo atlikta gerųjų užsienio praktikų analizė, siekiant išsigryninti elementus, reikalingus sisteminiam sprendimui Lietuvoje įgyvendinti. „Kurk Lietuvai“ programos dalyvės Astos Dumbrauskaitės analizė labai išsami ir pateikia ne vieną galimą sprendimo variantą, todėl prie jos turinio norisi sugrįžti dar sykį ir pasvarstyti, kodėl Lietuvoje vis dar neturime technologinio (ir ne tik) sprendimo kino prieinamumui didinti.
Švedija
2011 m. Švedijos pašto ir telekomo įstaiga ir Švedijos filmų institutas gavo Kultūros ministerijos nurodymą parengti techninę sistemą garsiniam vaizdavimui ir garsiniams subtitrams kino teatruose. Švedijos rinkai buvo pritaikyta mobilioji programėlė „Movie Reading“, kuri per žiūrovo išmaniajame telefone esantį mikrofoną gali registruoti filmo garso takelį ir su juo sinchronizuoti garsinį vaizdavimą.
Tiek garsinį vaizdavimą, tiek garsinius subtitrus žiūrovai gali klausytis per ausines. Nepaisant to, kad naudojimasis šia programėle nėra labai stabilus, šis sprendimas sudarė sąlygas parodyti daugiau nei 150 000 seansų per metus visoje Švedijoje. Kino teatrai repertuaruose ar programose nurodo, ar filmai turi garsinį vaizdavimą ir garsinius subtitrus.
Vokietija
Šaltinis: gretaundstarks.de
Pirmieji bandymai pritaikyti filmus žmonėms su regos negalia Vokietijoje prasidėjo 1989 metais. Filmų rėmimo įstatymas nuo 2014 m. įpareigoja filmų kūrėjus pritaikyti filmus žmonėms su klausos ir regos negalia, jeigu šie yra remiami Filmų paramos tarybos arba Vokietijos filmų rėmimo fondo. Tai ženkliai padidino filmų su garsiniu vaizdavimu kiekį kino teatruose.
Vokietijoje galima naudotis net keliomis mobiliosiomis programėlėmis filmams su garsiniu vaizdavimu –GRETA ir „Cinema Connect“. Naudojantis GRETOS mobiliąja programėle prieš einant į kino teatrą reikia parsisiųsti pačią programėlę bei norimo filmo garsinį vaizdavimą. Kino teatre, kai filmas prasideda, įjungus programėlę sinchronizuojamas parsisiųsto filmo garsinis vaizdavimas. Garsinio vaizdavimo sinchronizacija su filmu prasideda nuo pirmųjų filmo garsų. Tuo tarpu su „Cinema Connect“ programėlė veikia naudojantis belaidžio interneto ryšiu (WiFi).
Pagrindinė sąlyga – kino teatrai turi būtų įsirengę šiai transliacijai reikalingą sistemą. Naudojantis „Cinema Connect“ galima garsinio vaizdavimo įrašą pritaikyti pagal savo asmeninius poreikius.
GRETA: Perkelkime kiną į XXI amžių!
Australija
Agentūra „Screen Australia“, kuri remia Australijos kino plėtrą, gamybą ir sklaidą, buvo įkurta 2008 m. Ji užtikrina, kad visi jos remiami filmai turėtų subtitrus ir garsinį vaizdavimą kino teatruose bei DVD.
Australijoje taip pat veikia jau minėta programėlė „MovieReading“. Ji yra nemokama, bet filmų subtitrai gali būti parsisiunčiami už nedidelį mokestį. Esant kino salėje reikia pasirinkti filmą ir jam prasidėjus programėlė sinchronizuos subtitrus pagal filmo garso takelį. Programėlės privalumas yra tas, kad žmogus su negalia nėra priklausomas nuo kino teatro turimos įrangos ar filmo titrų, o gali savarankiškai ir nepriklausomai nuspręsti, į kokį kino teatrą eiti. Joje yra ne tik subtitrų, bet ir vertimo į gestų kalbą bei garsinio vaizdavimo pasirinkimo galimybė. Deja, programėlė turi ir trūkumų, sinchronizavimo procesas trunka ganėtinai ilgai ir pasitaiko klaidų.
Labiausiai paplitęs subtitrų prietaisas Australijoje ir JAV – „CaptiView“ – turi ekraną ant lankstaus stiebo, kuris gali būti įstatytas į gertuvės laikiklį arba pritvirtintas prie kino teatro kėdės. Ekrane subtitrai rodomi 3 eilutėmis, didelio kontrasto žaliu tekstu. Jį supantys skydeliai padaro prietaisą netrukdančiu kitiems žiūrovams. Ši technologija gali būti naudojama bet kurioje kino salės vietoje.
Šaltinis: ideas.org.au
Panašiai veikia ir USL subtitrų sistema – tai stačiakampė dėžutė, pritvirtinta prie lankstaus laikiklio, kuris prisitvirtina prie kėdės gertuvės. Ant juodo LED ekrano rodomas žalias tekstas. Prietaisą galima judinti taip, kad dėžutės ekranas atsirastų tarp žiūrovo ir ekrano. Šią sistemą taip pat galima naudoti bet kurioje kino salės vietoje.
Įdomu, kad Australijoje yra keletas specialių, žmonėms su negalia pritaikytų kino festivalių. Vienas iš tokių yra „Access All Areas Film Festival“. Tai trumpametražių filmų festivalis, kurio visa programa yra prieinama žmonėms su negalia.
Didžioji Britanija
Tam, kad būtų užtikrinamas subtitrų ir garsinio vaizdavimo parengimas, Didžiosios Britanijos filmų institutas finansuoja filmų gamybą, kurio viena iš sąlygų yra pritaikymo parengimas.
Didžiojoje Britanijoje labiausiai paplitę ne individualūs kino filmų pritaikymo būdai, tačiau bendri seansai su subtitrais. Verta pastebėti, kad įprastai filmai Didžiojoje Britanijoje rodomi visai be subtitrų. Taip pat naudojama jau net kelis kartus minėta „Movie Reading“ programėlė.
Papildomai yra naudojamos ir kitos technologijos, kurios neprigirdintiems padeda geriau girdėti kino seansų metu: indukcinės kilpos technologija, infraraudonoji sistema, į kurią patenka infraraudonosios kaklo kilpos, infraraudonosios ausinės ir infraraudonieji imtuvai.
Šaltinis: accessiblescreeningsuk.co.uk
Apie pritaikytus kino teatrus ir rodomus seansus galima sužinoti tiek kiekvieno kino teatro tinklalapyje, tiek tinklalapyje http://accessiblescreeningsuk.co.uk/, kuriame galima gauti informaciją apie rodomus pritaikytus filmus, pritaikytus kino teatrus, pritaikytų kino filmų tvarkaraščius ir vykdyti norimo filmo ir norimo pritaikymo paiešką.
Prieinami seansai Didžiojoje Britanijoje
Kino festivalis „BFI London“ prieinamumą žmonėms su negalia užtikrina ne tik subtitrais ar garsiniu vaizdavimu, bet ir dalis filmų pristatymų ar klausimų ir atsakymų sesijų yra rodomi su vertimu į gestų kalbą. Programoje galima pamatyti, kurie filmai yra pritaikyti.
Kuris modelis tinkamiausias?
Visų analizuotų šalių valstybinių institucijų filmų finansavimo taisyklėse buvo numatyta, kad filmų pritaikymas yra privalomas. Čia išsiskyrė tik Švedija, kuri privalomu daro tik subtitrų gamybą, kai visos kitos šalys įpareigoja pačius filmų gamintojus parengti tiek subtitrus, tiek garsinį vaizdavimą. Taigi, jau gamybos procese didelę atsakomybę gauna gamintojas, turintis pasirūpinti filmo pritaikymu, jeigu šis yra finansuojamas valstybės.
Kalbant apie technologinius kino prieinamumo didinimo sprendimus, didesnę vertę turi tie, kurie gali užtikrinti, kad žmogus su negalia nebūtų priklausomas nuo kino teatro turimos įrangos ar filmo subtitrų, ir galėtų savarankiškai nuspręsti, į kokį kino teatrą eis ir kokį filmą pasirinks žiūrėti.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2022“ tekstas
