Novatoriškos metodikos ir technologiniai sprendimai, gerokai viršijantys garsinio vaizdavimo pradininkų ambicijas, yra vykstančių pokyčių pagrindas, suteikiantis galimybę iš naujo permąstyti garsinio vaizdavimo sampratą skaitmeniniame amžiuje. Vykstantys pokyčiai atveria kelią naujų platformų ir paslaugų sprendimams, siūlantiems pažangius turinio pateikimo būdus įvairioms auditorijoms.
Naujos auditorijos
Įprasta manyti, kad garsinis vaizdavimas skirtas tik neregiams. Tuo tarpu neretai pamirštama, kad jis taip pat gali būti naudingas silpnaregiams bei asmenims, turintiems skaitymo ar suvokimo sutrikimų. Metodologinė pažanga rengiant garsinio vaizdavimo tekstą leido sukurti ir ištirti įvairias funkcines garsinio vaizdavimo atmainas, įskaitant lengvai skaitomos (Easy to Read) informacijos rengimo metodiką, suvokimo sutrikimus turintiems asmenims.
„Easy to read“ metodiką galima apibūdinti kaip funkcinę kalbos atmainą, kuri buvo sukurtab, kad palengvintų tekstų suvokimą žmonėms, turintiems mokymosi sunkumų, prastus skaitymo įgūdžius ar su mažu raštingumu. Taip pat remiantis šia metodika parengta informacija gali būti naudinga senjorams, imigrantams, pabėgėliams bei turistams. „Easy to Read“ gali būti naudojama garsinio vaizdavimo rengimo procese, nes garsinis vaizdavimas, nepaisant to, ar jis pristatomas gyvai, ar kaip įrašytos produkcijos dalis, įprastai yra rengiamas scenarijaus forma.
Emocijų perteikimas
Skiriami tradicinio, kinematografinio ir naratyvinio garsinio vaizdavimo stiliaus variantai. Jie gali perteikti veikėjų emocijas ir filmų kūrėjų ketinimus, siekiant sudominti žiūrovą ir padėti jam suprasti turinį. Garsinis vaizdavimas gali padėti asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimą, atpažinti emocijas ekrane. Pagrindinį vaidmenį šiuo atveju atlieka vaizdiniai ir klausos afektiniai žymekliai, įskaitant veido išraiškas, gestus, kūno kalbą, žodinę prozodiją ir muziką, kuriančią emocinį įsitraukimą į audiovizualinį kūrinį.
Aleksitimiškiems asmenims sunku atpažinti, pasiekti ir interpretuoti emocijas. Šiai žiūrovų grupei kyla didesnė rizika nepastebėti šių svarbiausių filmo pasakojimo aspektų, ypač esant suvokimo arba psichologiniams sutrikimams. Atsižvelgiant į tai, užuot taikius standartinius garsinio vaizdavimo metodus, buvo sukurtas visiškai naujas ir individualus garsinio vaizdavimo stilius, orientuotas į emocijų apibūdinimą.
Du garsinio vaizdavimo rengimo metodai – orientuoti į emocijų ženklinimą ir emocijų kontekstualizavimą – vėliau buvo išbandyti su autistiškais vaikais, kurie susidurdavo su emocijų atpažinimo sunkumais. Šie sprendimo būdai išplečiastandartinę garsinio vaizdavimo koncepciją ir suteikia galimybę ateityje tapti specialiai pritaikyta paslauga įvairioms suvokimo sutrikimo programoms.
Technologiniai sprendimai
Neįmanoma nepastebėti milžiniško skaitmeninių technologijų poveikio garsinio vaizdavimo sričiai. Populiarėja sprendimai, pagrįsti garso kanalo, kuriuo teikiamas garsinis vaizdavimas, patobulinimais ir technologijomis, kurios gali būti suasmenintos. Pavyzdžiui, greičio keitimas arba sintetinė kalba.
Siekiama apibrėžti pritaikymo neįgaliesiems paslaugų reikalavimus skirtingose medijų aplinkose, pavyzdžiui, 360 laipsnių vaizdo įrašuose, ir ištirti, kaip šias prieinamumo paslaugas galima integruoti į įtraukią medijų aplinką. Svarbu atsižvelgti į skirtumus tarp tradicinės kuruojamos linijinės peržiūros, kai žiūrovas naudoja turinį, kurį režisierius nori parodyti ekrane, ir nelinijinės peržiūros, kai žiūrovas pats gali kontroliuoti turinį ir pasirinkti savo kelią sąveikaudamas su aplinka. Ieškoma būdų, kaip naudojant garsą būtų galima padidinti žiūrovo įsitraukimą ir spręsti problemas, susijusias su visiškai prieinamos sąsajos 360 laipsnių turiniui kūrimu.
Daug dėmesio skiriama technologijų naudojimui, siekiant palengvinti garsinio vaizdavimo integravimą. Pateikiami tyrimo, atlikto pagal projektą „AudioMovie“, finansuojamą Lenkijos nacionalinio tyrimų ir plėtros centro, kuriuo siekta palengvinti integravimo prieinamumą ir išbandyta mobilioji programėlė, leidžianti vartotojams leisti alternatyvius garso takelius (garsinis vaizdavimas ir garsiniai subtitrai) kino teatruose ir namuose. Mobilioji programėlė automatiškai sinchronizuoja pasirinktą alternatyvų garso takelį su pagrindiniu filmo garso takeliu. Šis sprendimas sulaukė žiūrovų pritarimo – juo naudotis paprasta, o dauguma tikslinių grupių dalyvių išreiškė susidomėjimą.
„AudioMovie“ mobiliosios programėlės pristatymas
Dirbtinis intelektas
Atsiranda sistemingų iniciatyvų sukurti automatinį garso ir vaizdo medžiagos garsinį vaizdavimą, pasitelkus dirbtinį intelektą. Šias iniciatyvas lemia augantis susidomėjimas automatiniais audiovizualinio turinio aprašymo metodais bei didėjanti garsinio vaizdavimo paklausa, pasikeitus nacionaliniams ir Europos teisės aktams. Pavyzdžiui, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Australijos valstybinių institucijų filmų finansavimo taisyklėse yra numatyta, kad filmų pritaikymas yra privalomas.Nors dirbtinio intelekto ir kalbos specialistai paspartino automatinio aprašymų generavimo tyrimus, net ir automatinis nejudančių vaizdų aprašymas išlieka sudėtingas.. Automatiškai sugeneruoti aprašai dažnai nėra pakankamai tikslūs ir išsamūs, o neretai ir klaidinantys. Judančių vaizdų aprašymai ir vaizdinis pasakojimas kelia papildomų iššūkių, susijusių su dirbtinio intelekto negebėjimu išlaikyti pasakojimo tęstinumo bruožus.
Siekiant išspręsti šiuos iššūkius, sistemingai lyginami žmogaus ir technologijų sukurti aprašymai. Nustatomos pagrindinės rankiniu būdu ir automatiškai sukurtų aprašymų charakteristikos ir modeliais bei įvertinamas kiekvienas metodas. Pagrindinis dėmesys skiriamas šio palyginimo metodologinei struktūrai, remiantis preliminariu dviejų metodų (žmogaus ir dirbtinio intelekto) įvertinimu. Platesnis šio darbo tikslas – pagerinti dabartinį supratimą apie audiovizualinio turinio aprašymą ir prisidėti prie turinio aprašymo paslaugų ir technologijų tobulinimo.
Ne tik filmai
Garsinis vaizdavimas gali būti pasitelkiamas ne tik aprašant filmus, spektaklius ar kitą vizualinį turinį, bet gali būti naudojamas muziejuose ar apibūdinant architektūrą. Pavyzdžiui, šiuolaikinių muziejų aplinka labai skiriasi nuo jų pirmtakų ir garsinio vaizdavimo pateikimas turi būti suformuotas taip, kad atitiktų praktinį panaudojimo būdą ir daugelio šiuolaikinių parodų erdvių hibridinį pobūdį.
Garsinio vaizdavimo procesas yra neatsiejamas nuo nuolat vykdomų tyrimų, kurių pateiktos išvados prisideda prie šios srities pokyčių. Atsižvelgiant į poreikį tirti auditorijos lūkesčius, susijusius su aprašymuose pateikiamos informacijos tipu ir kiekiu, buvo reikalingas tam tikras tyrimo matas. Kiekybiniai vartotojo pasinėrimo, buvimo ir įsitraukimo matai, kurie buvo sukurti ir patvirtinti internetinių žaidimų pramonei ir virtualios realybės aplinkoms, šiuo metu su nedideliais pakeitimais pritaikyti naudoti garsinio vaizdavimo tyrimuose.
Vienas iš svarbiausių momentų – vartotojų skaitmeninių įrenginių panaudojimas. Muziejai taip pat gali palengvinti eksponatų supratimą pasitelkdami garsinį vaizdavimą.Be to, nauji metodai suteikia galimybę išnaudoti lytėjimo, uoslės ir garso pojūčius. Technologinės, metodinės naujovės ir augantis garsinio vaizdavimo poreikis leidžia atrasti naujų galimybių, leidžiančių išplėsti garsinio vaizdavimo sampratą ir tikslinės auditorijos ribas.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2022“ tekstas
