„Pasaka“ archyvas
Stipri ir juoda – it naktis be mėnesienos. Tokia kava buvo mėgstamiausias Twin Peakso detektyvo Dale’o Cooperio gėrimas. Būtent tokius filmus kiekvieną penktadienio vakarą kviečia išvysti kino teatras „Pasaka“, pristatantis žiūrovams įspūdingą COFFEE&FILM NOIR programą, sudarytą iš NOIR žanro klasika tapusių filmų.
Šį penktadienį paskutinį kartą bus parodytas Alfredo Hitchcocko filmas „Abejonių šešėlis“ (Shadow of a Doubt, 1943). Tai unikali proga išvysti vieną mylimiausių paties įtampos meistro darbų dideliame ekrane su lietuviškais subtitrais. Ši abejonių tinklais apraizgyta istorija supažindins žiūrovus su mažame, idiliškame Amerikos miestelyje gyvenančia šeima, kurios nuobodžią kasdienybę sudrumsčia netikėtai pasirodęs žavingas, bet įtartinas giminaitis.
„Juodasis kinas“ pastaruoju metu išgyvena savotišką renesansą, atgimsta jo peržiūros visame pasaulyje, filmai yra analizuojami, rengiami paskaitų ir pokalbių ciklai. Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV išpopuliarėjusios stilingos kriminalinės dramos bei psichologiniai trileriai yra persmelkti nepasitikėjimo, baimės, nerimo atmosferos. Jausmingumas, geismas ir pavojus šiuose filmuose visada šalia. Gražiausios moterys kelia didžiausią grėsmę, o pasikliauti negali niekuo, net savimi. Laimingos pabaigos viltį NOIR filmuose gožia šaltas cinizmas. Vizualiai šis stilius nemažai skolingas vokiečių ekspresionizmui – tai dažniausiai juodai balti, dramatiško apšvietimo, kontrastingais šešėliai ir amžina prieblanda paženklinti filmai.
NOIR žanro filmai yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis ir šiuolaikiniams kino kūrėjams. Šio stiliaus atgarsių rasime Martino Scorseses, Joelio ir Ethano Coenų, Quentino Tarantino, Romano Polanski, Davido Lyncho ir kitų kino meistrų darbuose.
Pirmame „Abejonių šešėlio“ seanse apsilankęs filosofas, rašytojas Kristupas Sabolius pastebėjo: „Rodyti NOIR filmus – puiki idėja. Hitchcocko „Abejonių šešėlio“ nebuvau matęs ir labai smagiai pažiūrėjau „Pasakoje“. Bežiūrėdamas supratau, kad mano mėgiamas Woody Allenas vis dar minta kino klasika, varto klasikinius siužetus, o iš tiesų viskas jau sukurta anksčiau.“
„Filmas puikus savo hičkokiška atmosfera, detalėmis, personažais, filmavimo stiliumi. Režisierius, kaip jam įprasta, puikiai manipuliuoja žiūrovo emocijomis, laužo išankstines nuostatas, nuomonę”, – teigė geram kinui ir gerai kavai neabejingas filosofas.
Visi filmai bus rodomi po du kartus, du penktadienius iš eilės. Vėlesnis seansų laikas – dešimta valanda vakaro – pasirinktas tam, kad žmonės galėtų ateiti į kiną po vakarienės mieste.