Ahoi! Neklauskite ir nė nekontempliuokite, kodėl sveikinamės būtent taip. Juk kartais taip būna. Ar ne?
Visų pirma, norime padėkoti Shvitripopiergailai už komentarą-skundą-tikriausiai pasiūlymą. Bandome skubiai pasiaiškinti: „Kinoramoje“ dažnai būna daug nuorodų, nes kino pasaulis nemiega: apdovanojimai, konkursai, recenzijos, šiaip režisierių ar aktorių kvailionės. Ir viską norisi Jums parodyti. Bet, galbūt, kinoramščikai, norėtumėte mažiau naujienų? O gal kokių nors specifinių? Mes pakankamai atviri šiuo klausimu, tad lauksime daugiau komentarų, ir turinį bandysime kurti kartu.
Šaltinis – moviecitynews.com
Atsisveikinant ir pasisveikinant. Dar visai neseniai (birželio mėn.) atsisveikinome su Jamesu Gandolfini. Atrodo, kartu su juo išėjo ir Tonis Soprano (nors miręs (?) turėtų jis būti jau seniai). „GQ“ leidinio redakcija Jums suteikia galimybę paskaityti apie paskutines šio aktoriaus gyvenimo dienas ir paskutinį interviu.
Pirmadienį dokumentinių filmų kūrėjai žemai lenkė galvas Peteriui Wintonickui. Šis režisierius sukūrė daugiau nei dešimt dokumentinių filmų, tokių kaip: „Manufacturing Consent: Noam Chomsky and the Media“, 1992 m., „The Street: A Film with the Homeless“, 1997 m., „Cinéma Vérité: Defining the Moment“, 2000 m. ir kt. O P. Wintonicko ir jo filmų nepažįstantiems siūlome pažiūrėti šį vaizdo įrašą, kuris padės geriau suprasti menininko pasaulėvoką.
Atrodo sunkiausia dalis baigėsi. Dabar laikas pasisveikinti – artėja Kalėdų šventė. Nors… kodėl sakome artėja, jei ji jau čia pat, tiesą sakant prie pat nosies. Todėl nėra taip keista, kad Holivudiniai Kalėdų seneliai nusprendė, atsižvelgdami į vis didėjantį senų filmų populiarumą, prikelti naujam gyvenimui klasikinę šventinę šeimai skirtą juostą „Gražus gyvenimas“ (It‘s a wonderful life, 1946). Žinote, kas dar žada grįžti? Monty Python (1969-1983) televizijos serialas! Tikriausiai ši žinia labiausiai nudžiugins tuos, kuriuos vis dar drįstame vadinti moksliukais, ar įmantriau – nerdais.
Taipogi iškilmingai sveikiname dviejų „gerų vyrukų“ atnaujintą sąjungą. Martinas Scorsese ir Robertas De Niro paspaudė vienas kitam rankas ir žada kurti „gangsterišką“ filmą. Prisimenant puikų jų bendradarbiavimą kuriant „Gerus vyrukus“ (Goodfellas, 1990), tikrai turime ko laukti. Kiti du Holivudo vyrukai Benas Affleckas ir Christianas Bale`as nespaudžia vienas kitam rankų, bet apsikeičia rolėmis… arba… Batmeno kostiumais. Prieš užleisdamas savo, kaip nakties riterio, vaidmenį Benui Affleckui, Christianas Bale`as jam duoda kelis patarimus, kaip elgtis su garsiuoju, nepatogiuoju, bet daugelį merginų iš proto varančiu kostiumu.
Ir galų gale sveikinamės su metų vyru – aktoriumi Michaelu Douglasu.
Aistės Simonaitytės nuotrauka
Apžvalgos. Lietingą orą po truputį keis šaltukas. Na, taip sako-rašo orų prognozuotojai – šamanai. Todėl darome prielaidą, kad „Scanoramos“ atpūsti orai nežada taip greitai trauktis, kaip tikėjomės. Dėl to, tikriausiai, vis dar apstu rekolekcijų apie šiame festivalyje rodytus filmus. Elena Jasiūnaitė įdomiai ir gana kritiškai pažvelgė į Naujojo Baltijos kino programos juostas. O Goda Jurevičiūtė vienu kartu aprėpė lietuviškų filmų premjeras, prie jos prisideda ir Auksė Kancerevičiūtė, susikoncentravusi į Vytauto V. Landsbergio „Trispalvį“.
Kino teatrus Lietuvoje neseniai „užgrobė“ prabangūs kvepalai, stangrūs ne tokių jaunų moterų kūnai ir keistas aprangos skonis. Kas tai? „Patarėjas“ (The Councelor, 2013). Plačiau apie tai – Živilė Pipinytė.
Kaip jau minėjome ir, kaip rodo pati gamta, ir kaip pasakytų „Sostų karų“ (The Game of Thrones, 2011) herojus – „Ruoškitės, žiema artėja“. Todėl ne tik šalies miškuose, bet ir kino ekranuose prasidės „Bado žaidynės“. Kol šios juostos antroji dalis (The Hunger Games: Catching Fire, 2013) dar nepasiekė kino teatrų, kino kritikai ir žurnalistai bando išsiaiškinti, kas geriau: filmas ar knyga. O vienas šio filmo aktorių Donaldas Sutherlandas bando mus įtikinti, kad ši filmo dalis gali sukelti revoliuciją, na, bent jau jis taip norėtų. Bet kam? Paskaitykite.
Pamenate, „Kinoramą“ buvo užgrobusios dvi jaunos, žavios moterys? Adelė ir Emma. Tai filmo „Adelės gyvenimas“ (La vie d’Adelle, 2013) herojės. Ir jei Jūsų atmintis labai labai gera, tikriausiai nepamiršote, kad ši juosta ne tik pelnė „Auksinę palmės šakelę“, bet ir buvo kritikuojama dėl pernelyg atvirų sekso scenų. Žiūrint šį filmą, kai kam tai gali sukelti nepatogumų. Dėl to Nickas Dastooras gana šmaikščiai pataria, kaip šį filmą derėtų žiūrėti vienišiems vyrams.
Ir paskutinė apžvalga, o gal greičiau 2001 metais sukurtos juostos „Nuostabus protas“ (A Beautiful Mind, 2001) kritika. Ją filmui pažėrė žmogus (Johnas Nashas), pagal kurio gyvenimo istoriją jis ir buvo sukurtas.
Šaltinis – whatculture.com
Skaičiai. Ar Jus dažnai apima pyktis, kai pamatote „Oskarų“ ceremoniją ir jos laimėtojus? Mums būna. Norisi rėkti: „O kodėl ne ta ar ta juosta?!“ Tokie pykčio proveržiai mus ištiko jau penkiasdešimt kartų. O Jus? Tiek pat kartų esame pagalvoję, kad štai ši juosta tikrai geresnė nei knyga, pagal kurią sukurtas scenarijus. Ir dar paskutinį penkiasdešimtąjį kartą rauname plaukus nuo galvos laukdami, kol tie du draugai filme galų gale pasibučiuos ir gyvens laimingai, kol… numirs. Kažkodėl pastaruoju metu esame labai nervingi, pastebėjote?
Kadangi artėja šventės, kažkam ir atostogos, tad siūlome dešimt animacinių filmų, kuriuos tikrai verta pamatyti. Juk koks šventinis rytas be spalvoto, juokingais balsais įgarsinto ir graudinančio filmo?
Kažkas nepatingėjo ir pabandė paneigti mitą, kad geroms mergaitėms – kinas. Atvirkščiai, kine karaliauja blogos mergaitės.
Beje, ar žinojote, kad šiuo metu Vilniuje filmuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų auditorijai skirtas serialas? Galbūt kada netyčia, einant į darbą, pavyks pakliūti į kadrą? (Taip…. netyčia….).
Kaip visada – tik tiek: gal ir daug, gal per mažai. Bet toks ir yra kino pasaulis – keičiasi kas savaitę ir visada mūsų nepatenkintas iki galo. Norime dar ir dar, ir dar. Pakentėkime iki kitos „Kinoramos“.
O kol laukiate, norinčius, galinčius ir mokančius įtikinamai rėkti, verkti ir šiek tiek vaidinti pirmojo lietuviško siaubo filmo „Rūsys“ komanda kviečia prisidėti. O mokantiems arba norintiems išmokti valdyti kino plunksną – kamerą, Alberto Maysleso (dokumentinių juostų: „Grey Gardens“, 1975 m., „Gimme Shelter“, 1970 m., „Salesman“, 1968 m. ir kt) patarimai.