Sveiki. Ar jau prisnigo? Mes nematome, nes sėdime kino salėje. Kodėl? Šią savaitę internetinę erdvę užplūdo geriausių 2013-ųjų metų filmų sąrašai. Žiūrime.
Įteikti Lietuviškieji „Oskarai“!!! Reikšmingiausiu šių metų kūriniu Lietuvos kinematografininkų sąjunga išrinko Audriaus Juzėno filmą „Ekskursantė“.
Kritika. Kviečiame pažvelgti į „Newyorker“ leidinio šių metų geriausių filmų sąrašą. O Živilė Pipinytė jau žvalgosi, ką žiūrėti kitais metais. Bet neskubėkime, dar atklydo kažkur užsilikusi „Trispalvio“ recenzija. Jei užsukome į Lietuviško kino lauką, tai galime kartu su Dovile Jablonskaite jį ir panagrinėti. Žudikas, transporteris, žudikas per prievartą, įvairiausių, dar nė neišrastų kovų meistras. Šį kartą – mylintis, keršijantis tėtis. Kas? Jasonas Stathamas. Filmo „Paskutinė riba“ (Homefront, 2013) scenarijus skamba nuobooooooooodžiai, pažįstamai. Galbūt, tai tik išankstinė nuomonė? Nuspręsti galite paskaitę šią filmo apžvalgą. Juosta „Diktorius“ (The Anchorman: The Legend of Ron Burgundy, 2004) laikoma viena iš geriausių komedijų. Kadangi filmas juokingas (ar tikrai?) ir retkarčiais netgi stebinantis, tai ne Kalėdinis stebuklas, kad kino kritikas, pažiūrėjęs antrą „Diktoriaus“ dalį, nusprendė parašyti neįprastą laišką pačiam filmo herojui Ronui Burgundžiui.
Ir… Pačios šviežiausios Larso von Triero juostos „Nimfomanė“ (Nymphomaniac) ir Martino Scorceces „Volstryto vilkas“ (Wolf of Wallstreet, 2013) apžvalgos. Atsargiai! Galite susijaudinti.
Kaip mažas, pilkas, liūdnai savo gyvenimą nugyvenęs peliukas gali tapti akstinu dar ir dar kartą žiūrėti filmą? Atsako Andrius Tapinas reflektuodamas filmą „Kaip pavogti žmoną“.
Kinas ir jo vaikai. Nežinome, ar tai keista, ar ne, bet seniai egzistavęs dalykas šią savaitę tapo didele problema. Turintys vaikų supras, apie ką mes. Neturintiems – jei jums daugiau nei aštuoniolika, tai šią dalį galite praleisti. Bet šiaip… Pasidomėkite. Apie kino filmų indekso subtilybes rašo Eglė Samoškaitė. Į šią, anksčiau kažkodėl neegzistavusią, problemą atsiliepė ir politikas Remigijus Šimašius.
Pamenate, kaip praėjusią savaitę krykštavome ir kaip jaunos mergaitės alpome dėl „Lošėjo“ sėkmės ir tų visų angliškų hieroglifų, kurie „all in all“ sakė, kad filmas – geras? Nesijaudinkite. Šį kartą labai ramiai siūlome paskaityti interviu su juostos režisieriumi Ignu Jonynu.
Nors galime didžiuotis, džiaugtis ir sveikinti daugybę režisierių, kurie garsina Lietuvos vardą užsienyje, tačiau, pasirodo, kol kas kitų šalių žmonės mūsų kiną sieja su Šarūnu Bartu. Stop! Tuoj bus taip, kad nereikės jokio atstovo, kad Lietuvos vardas ir lietuviškas kinas būtų atpažįstamas. Ambicinga kino prodiuserė Živilė Gallego sako, kad tuoj tuoj, tuoj ir bus bum!
Dubleriai. Žinome, kad tiek vyrai, tiek moterys pavargsta nuo nuolatinių lyginimų, spėliojimų, sprendimų, kuri lytis laimingesnė, stipresnė ir fainesnė. Kino pasaulyje svarstyklės, dažniausiai, linksta į vyrų pusę. O kaip yra su vyresnėmis aktorėmis ir seksu ekrane? Kas laimi čia? Paskaitykite. Po tokio rimto skaitymo paganykite akis žiūrėdami į įžymius žmones ir juos įkūnijusius aktorius. O čia daugybė žmonių, kuriuos, tikriausiai, galvojote esant išgalvotais herojais. Deja, ne. Jie buvo/yra tikri.
Skaičiai. Juodasis sąrašas. Skamba baugiai, ar ne? Tačiau, pasirodo, kine į juodąjį sąrašą patenka labai geri scenarijai. Kodėl? Plačiau čia. Prieš pora metų visi vėl prisiminėme ir džiaugėmės nebyliuoju kinu kartu su „Artistu“ (The Artist, 2011). Pasirodo, septyniasdešimt procentų nebylaus kino nėra išlikę, tad, galbūt, laikas pradėti kurti naują šio kino žanro etapą, a? Kaip ir minėjome, visi pradėjo sudarinėti geriausių šių metų filmų sąrašus, o kažkas ėmė ir išrinko juokingiausius momentus iš jų, taip pat ir geriausias kovų scenas.
Kreipiamės į mėgstančius/dievinančius/žiūrinčius/kuriančius dokumentinį kiną. Paskelbtos juostos, dalyvausiančios „The DocYard“ 2014 m. žiemos maratone. Plačiau apie juos – čia.
Ir, dažniausiai mankštinti smegenims ir praplėsti akiratį, – faktai, kurių nežinojote apie Chloë Grace Moretz. Visą išmoktą informaciją galėsite patikrinti tuoj pasirodysiančioje juostoje „Kerė“ (Carrie, 2013).
Viso. Ši dalis niekam nepatinka. Nesinori ir nieko daug rašyti. Šią savaitę turėjome atsisveikinti su aktoriais Peteriu O‘Toole ir Joanu Fontaine`u. Leonardas Martinas, atsisveikindamas su šiais aktoriais, taip pat priminė ir apie kitus, kurių turėtume nepamiršti.
Tiek. Susitiksime po švenčių. Valgydami mandarinus ir gurkšnodami kiaušinių likerį nepasiduokite viliojamam sofos minkštumui ir „Vienas namuose“ magijai. Nušliaužkite, ar, jei bus sniego, nučiuožkite su rogutėmis į kino teatrą. Arba… Arba sukurkite scenarijų filmui, kuris tikrai laimės „Oskaro“ statulėlę. Kaip? Štai keli patarimai.
Gražių, ištrauką iš Jūsų mėgstamiausio filmo primenančių, švenčių! (Jei tik tas filmas nėra „Hanibalas“ ar „Penktadienis 13-ta“).