fbpx
Kinorama

Kinorama #57

„Oskaro“ statulėlė Šaltinis - tokyotimes.com
„Oskaro“ statulėlė
Šaltinis – tokyotimes.com

Din din din. And the winner is….! Nežinome, kodėl sakome „din din din“ – galvoje „Oskaro“ statulėlė skamba kaip varpas, o iš tiesų? Kas nors čiupinėjote ją?

Nuogas vyrukas. Pretendentus „Osakoro“ statulėlei tikriausiai jau žinote mintinai. Na, bet nemačiusiems – sukramtyta informacija. Telieka rinktis.

Kertame lažybų, kad Jūs kertate lažybų, kas laimės, o kas vėl liks be „Oskaro“. Leo? Lai mūsų pajuokavimai telieka pajuokavimais. O dar neapsisprendusiems gali padėti kitų žmonių favoritai ir jų argumentai bei užsienio kritikų spėlionės. O jei norite pasikliauti savo jėgomis, siūlome neskubėti ir prieš nusprendžiant pažiūrėti pretendento į geriausio filmo apdovanojimą „Gravitacijos“ (Gravity, 2013) muzikinio takelio kūrimo užkulisius ir įdomius faktus apie pretendentę į geriausio antraplanio vaidmens atlikėją Lupitą Nyong.

Nors… ar tikrai „Oskarai“ švenčia, vertina ir apdovanoja pačius geriausius? Pažiūrėkite ir atsakykit patys.

Klaustukai. Šią savaitę buvo klausiama daug sunkiai atsakomų klausimų. Ne į visus atsakoma. Suprask, atsakykit patys sau. Pabandome?

„The Guardian“ žurnalistė, pasižiūrėjusi „Nimfomanės“ (Nymphomaniac, 2013) pirmą dalį, pradėjo galvoti – kur riba tarp pornografijos ir kino meno? Beje, prieš pažiūrėdami kitus klausimus, sustokime dar prie Larso von Triero ir jo naujausio filmo. Įdomaus, brutalaus, pripažinkime… seksualaus vaidmens atlikėjas Jamie`is Bell`as pasakoja apie pornografinio-kino meno kūrimo užkulisius. O britų kino kritikas Markas Kermode nesismulkino – pažiūrėjo abi „Nimfomanės“ dalis ir štai, ką parašė. P. S. siūlome sekti Marką Kermode socialiniame tinkle „Twitter“, už „Kinoramą“, aišku, nėra geriau, bet britiškas humoras bei pasisakymai apie naujausius filmus – šmaikštūs komentarai draugams, po kurių būsite laikomas kino genijumi.

Ir skubame dalintis lietuvišku žvilgsniu į šį filmą. Ir jei jau prakalbome apie „Nimfomanę“, tai pakalbėsime ir apie „Berlinalę“. Dar keletas rekolekcijų iš šio, jau galima sakyti, kontroversiškumų kupino festivalio.

Visi kartu išgyvename, kai iš gyvenimo pasitraukia ar išeina kino aktorius. Tik po to, kai karstas užveriamas, sužinome, kad tas žmogus kentėjo, save naikino. Kodėl? Į tai irgi bandoma atsakyti.

Norite kurti filmą? Mes jus palaikome! O valstybė?

Tikriausiai daugelis eilėse prie kino teatrų kasos paburbėjote (nes tada atsiranda marios laiko burbėti): „Nėra ką žiūrėti“; „Kodėl šito filmo nerodo?? Jis juk geras!“ Prašome – Eiviltas Paraščiakas surado atsakymus į Jūsų paburbėjimus.

Pinigai yra visus visada dominusi tema. Neapsimetinėkime. Tad žvilgtelėkime į Holivude it plekšnes plaukiojančias pinigų sumas.

Kadras iš filmo „Nesamasis laikas“  „Meed Films“ archyvas
Kadras iš filmo „Nesamasis laikas“
„Meed Films“ archyvas

Žinios iš Lietuvos. Labai baisu džiaugtis, bet tylėti taip pat nesinori – smagu! Pavasaris čia ir dabar. Galų gale Vilniaus tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ tampa ne pavasario šaukliu, o užtvirtintuoju (dera tris kartus nusispjauti). Apie visas naujoves ir išlikusias tradicijas informaciją rasite čia ir čia.

Beje, šiuo metu vyksta ir „Vokiškos kino dienos“. Kad į filmus nenueitumėte nieko nežinantys – apie Vokietijos kiną Jums pasakoja Auksė Kancerevičiūtė. O pati apie save ir savo kūrinius kalba vokiečių režisierė ir scenaristė Frauke Finsterwalder.

Jei esate kino gurmanas ir valgote tai, kas suprantama ir skanu ne visiems, – geriausius patiekalus rasite Klaipėdoje, „Kultūros fabrike“.

Įvyko Mykolo Vildžiūno filmo „Nesamasis laikas“ premjera. O seniai premjerą paminėjęs E. Vėlyvis nerimsta. Ir tai mums patinka! Kol kas tokios geros reklaminės kampanijos niekas nesukūrė. Atsiprašome, jei įžeidėme, bet pažiūrėkite patys! Ir dar užsilikusi, taip pat nebepremjerinio filmo „Valentinas už 2rų“ apžvalga.

Norime pasidžiaugti Aistės Šidlauskaitės ir Lino Maknio sėkme trumpametražių filmų „Philip Bloom Movember film“ konkurse, skirtame vyrų sveikatos problemų prevencijai.

Kūrėjų pasaulis. Labai trumpam įlįskime į stiprius, kontrastingus vaidmenis ir filmus kuriančių žmonių galvas. Na, gerai, per stipru sakyti galvas, todėl politiškai korektiškai sakome – pasaulius. Pirmoji mus įsileidžia aktorė N. Savičenko. Apie savo vargus, kurie mums neatrodys kaip vargai, pasakoja filmo „300: imperijos gimimas“ (300: Rise of an Empire, 2014) vieno iš pagrindinių vaidmenų atlikėjas R. Santoro. Į Milos Kunis pasaulį norėjosi įlįsti prieš jai tampant „Jim Beam“ burbono veidu. O gal jos nesmerkti? Gal šie reklaminiai vaizdo klipai – mažos „Oskaro“ statulėles verti vaidmenys?
O apie kuriančių kiną žmonių vidinį pasaulį sunku ne tik kalbėti, bet ir rašyti. Kelias minutes pabūkite su Gyčiu Lukšu, jau minėtu ir savaitės žvaigžde tapusiu Mykolu Vildžiūnu, bei Paolo Sorrentino. Prasmingo ir įkvepiančio pasibuvimo!

Dėkojame už dėmesį ir skaitymą. Bet… turime dar vieną pasiūlymą, kuris jus įtrauks ilgam – Kino istorijos pamoka ir muzikos grupės, dariusios įtaką kinui. O jei nenorite mokytis, tuomet pažiūrėkite daug gražių automobilių kine.

Geros savaitės!

Komentarai