„KRRR!“ Kino festivalis vykstantis Čekijos mieste Krnove šiemet kino juostų gerbėjus kvietė apsilankyti ir patirti 70 mm kino magiją jau 17-tą kartą.
Tai išskirtinis renginys, nes retas kino teatras vis dar rodo filmus iš juostos, o dar retesnis turi galimybę rodyti būtent 70mm juostas, nes visą šio formato esmę atsispindi festivalio „KRRR!“ šukis– „A large format needs a large space“ (Dideliam formatui reikia didelės erdvės).
Lietuvoje tokio 70mm projektoriaus tikrai neturime, tad Čekijoje vykstantis kino festivalis yra puiki proga susipažinti ar atrasti ši kino juostų formatą.
Išskirtinai besidomintiems šiuo formatu turėtų būti pažįstamas puslapis in70mm.com, kuriame galima rasti visą informaciją apie renginius ir šiuo formatu jau išleistus ir dar tik planuojamus išleisti filmus.
Festivalis kasmet vyksta kino teatre „Kino Mír 70“, kuriam jau solidūs 63 metai. Kino teatras skaičiuoja savo istoriją nuo 1961 vasario 10 d. šiame teatre veikia 2 salės, 1 – 322 vietų, kita talpina apie 20 žiūrovų. Didžioji kino salė festivalio metu būna beveik pilna žiūrovų susirinkusių iš įvairių Čekijos miestų bei kitų šalių.
Festivalio metu kino teatre veikė info centras, buvo įrengta poilsio zona lauke vidiniame kino teatro kieme, o viduje veikė rūbinė ir buvo galimybė įsigyti įvairiausios festivalio atributikos. Šalia įprastų kinui užkandžių, tokių, kaip mėgiami ar nekenčiami popkornai veikė specialiai kino festivaliui atsidariusi kavinukė, kuri vietoje gamino įvairius rimtesnius užkandžius ir siūlė puikiai paruošta kavą ištroškusiems ir išalkusiems kino žiūrovams, kurių laukė tikrai intensyvi festivalio programa. O pertraukos tetrukdavo vos 20 – 30 min.
Festivalis trunka 3 dienas ir šiemet programoje talpino iš viso 10 filmų: „Ulzana“ (Ulzana, 1974), „Openheimeris“ (Oppenheimer, 2023), „Mano puikioji ledi“ (My Fair Lady, 1964), „Aeronautai“ (The Aeronauths, 2019), „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ (Close Encounters of the Third Kind, 1977), „Vienu tiltu per toli“ (A Bridge Too Far, 1977), „Napoleonas“ (Napoleon, 2023), „Asai“ (Top Gun, 1986), „Solomonas ir Šeba“ (Solomon and Sheba, 1959) ir „Džokeris“ (Joker, 2019).
Filmai, kurių originali kalba nėra anglų, turi angliškus titrus. Pristatymai vykstantys prieš seansus yra čekų kalba, tačiau visiems norintiems yra ausinės su vertimu į anglų kalbą.
Programa sudaryta tiek iš naujų, tiek iš senų filmų, nes pagrindinis kriterijus visgi yra kino juostos formatas. Todėl verta į filmus eiti atsipalaidavus ir į kai kuriuos seansus pagriebti popkornų bei tiesiog mėgautis veiksmo ar nuotykių filmu, kuris nebūtinai yra sulaukęs plataus kritikų pripažinimo.
Visada smalsu, kokie kino klasikos filmai bus parodyti šiame festivalyje, kadangi senosios kino juostos nebūtinai yra išsaugotos, o jas rasti ir parengti peržiūrai gali būti (ir dažniausiai yra) tikras iššūkis.
Šiemet atidarymo seanse buvo parodytas miuziklas „Mano puikioji ledi“ (My Fair Lady, 1964) su Audrey Hepburn sukurė ne vieną tokį iššūkį festivalio organizatoriams. Viskas prasidėjo nuo to, kad gavus šio filmo kopiją iš Vokietijos ir organizatoriams pasidarius peržiūrą, paaiškėjo kad ši kopija yra dubliuota vokiškai su visomis dainomis (t.y. ir dainos perdainuotos vokiečių kalba). Buvo nuspręsta tokios versijos nerodyti.
Organizatoriams teko pasistengti, kad išsisuktų iš situacijos – buvo priimtas sprendimas šį filmą parodyti iš dviejų kino juostų komplektų, kuriose nebuvo pilnos filmo versijos, o trūkstamas dalis rodyti iš skaitmeninės kopijos.
Kadangi juosta buvo paveikta „acto sindromo“ (taip vadinamos juostos, kurių spalvos blunka – plačiau), tai skaitmeninė versija buvo vizualiai priderinta prie juostų spalvų. Panašu, kad seanso metu aparatorinėje iš kurios ir rodomi filmai turėjo būti nemažai padirbėta, nes seansas vyko labai sklandžiai, nes nors ir galima buvo atskirti kada rodoma skaitmena, o kada juosta ilgainiui filmas, taip įtraukė, kad skirtumas dingo ir nė kiek neerzino žiūrinčiojo akies.
Tiesa, kartais būna ir taip, kad lieki nepamatęs kokios scenos, kaip nutiko filmo „Solomonas ir Šeba“ (Solomon and Sheba, 1959) peržiūros metu. Paprasčiausiai keli kadrai liko iškirpti, nes taip nutinka, kartais dėl juostų jungimų, kartais kino mechanikai tam tikras scenas išsikerpa sau. Tad po festivalio keliaujant namų link, turėjome galimybę padiskutuoti, ką praleidome (ilgainiui atskymas žinoma buvo surastas interneto platybėse).
Tokie seansai būtent tuo ir įsimena, o kartais net labiau nei rodytas filmas.
Buvo įdomu pamatyti ir filmą „Openheimeris“ (Oppenheimer, 2023), kadangi būtent šį filmą kelis kartus teko matyti DCP formatu, galėjau paieškoti atsakymo į klausimą „Ar yra skirtumas tarp skaitmeninio ir juostos formatų?“. Atsakymas trumpas „yra“. Bet nedrįsčiau teigti, kad dėl to vienas formatas tampa prastesnis nei kitas.
Festivalio metu šalia filmų peržiūrų vyko ir paskaitos apie 70 mm juostas, festivalio užkulisius ir buvo rodomi fragmentai iš įvairių atrastų kino juostų. Į šias paskaitas galima pakliūti tik su akreditaciją. Be šių peržiūrų festivalio metu kino teatro foje rodomi filmai ir iš kitų formatų. Beje, pačiame kino teatro foje ir laiptinėje tikrų tikriausias70 mm kino projektorių muziejus.
Jei paskaitos nedomina laisvu laiku galima susipažinti su Krnovo miestu, kuris buvo įkurtas 1240 m. ir yra panašaus dydžio, kaip Kėdainiai. Senamiestis nėra didelis, bet labai verta paragauti kavos Bauerova kavárna kavinėje ar turint kiek daugiau laiko užkilti prie Liūdesio Dievo Motinos ir Šventojo Kryžiaus išaukštinimo bažnyčios pasigrožėti atsiveriančia panorama.
Tai kas šio festivalio tikslinis žiūrovas? Sinefilas, kuris domisi ir juostų išlikimu, kuris junta skirtumą tarp skaitmenos ir juostos arba nori geriau šį skirtumą suprasti. Taip pat ir tas, kam patinka žiūrėti didžiulius, epinius kino filmus dideliame kino ekrane nepaisant ar kino juosta buvo paveikta „acto sindromo“ ar ne.
Kitais metais „KRRR!“ festivalis vyks 2025 m. balandžio 4 – 6 d., naujienas galite sekti jų Facebook puslapyje. Programa paskelbiama apie mėnesį iki festivalio.
Galima įsigyti 1, 2 ar 3 dienų akreditacijas arba atskirus bilietus į pasirinktus seansus. 3 dienų akreditacija leidžianti eiti į visus seansus kainuoja apie 50 Eur. Atvykti rekomenduojama 1 diena iki festivalio pradžios. Nuo Vilniaus iki Krnovo kelionė traukinys + mašina trunka apie 10 – 11 valandų.
Festivalio įspūdžiai trumpame organizatorių klipe:
Noriu padėko už pasiūlymą nuvykti vietinio festivalio „Pirmoji banga“ organizatoriams, kurie ir supažindino su šiuo kino perlu Čekijoje. Ir ačiū už nuostabią kelionę, kuri nė trupučio neprailgo šioje kompanijoje: Aleksui, Oksanai ir Mariui.
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo mėnesį, jo metu jau 9-tą kartą bus galima išgirsti filmus akomponuojamus gyva muzika, atrasti ankstyvojo kino paveldą ir tiesiog pamatyti filmus, kurių niekur kitur neišvysite.
