„DreamWorks“ jau du dešimtmečius (pelnytai) yra išsikovojusi savo poziciją kaip vieną geriausių animacijos studijų pasaulyje. Dar daugiau, galima būtų netgi ginčytis, kad pastaruosius keletą metų „DreamWorks“ studija išleidžią ženkliai kokybiškesnius animacinius kūrinius nei „Disnėjaus“ ir „Pixar“ tandemas. Taigi eidamas jau į ketvirtą „Kung Fu Pandos“ (rež. Mike Mitchell) frančizės dalį tikėjausi tikrai daug. Nors savaime ši dalis nebuvo (labai) bloga, visgi ji nesugebėjo pasiekti tų aukštumų, kurias pasiekė pirmosios dvi dalys.
Šioje frančizės dalyje mieloji kung-fu panda Po nuo pat pradžių sėkmingai spardo užpakalius visiems blogiukams, kurie bando pasikėsinti į Taikos slėnio ramybę. Šiaip ar taip tai yra darbas, kurį Po yra gimęs daryti. Tačiau netikėtai mokytojas Sifu jam pareiškia, kad laikas nustoti būti Drakono kariu ir reikia tapti Dvasiniu lyderiu.
Po priešinasi šiems pokyčiams, kadangi nenori nei naujo darbo, nei atsisveikinti su senuoju. Laimei, pasklinda žinios, kad tolimame mieste siaučia naujas galingas blogiukas. Taigi, į pagalbą pasitelkęs vagilę lapę, Po gali trumpam nukelti sprendimą rasti savo pakaitalą ir susitelkti į blogiukų užpakalių spardymą.
Po kartu su savo nauja bendrininke keliauja sustabdyti blogąją burtininkę. Tačiau pirmasis pandos susidūrimas su filmo blogiuke nėra sėkmingas – jį išduoda jo naujoji bendrakeleivė, kuri, pasirodo, visą laiką tarnavo blogajai burtininkei. Tačiau tai dar nėra blogiausia – išviliojusi iš Po jo išminties lazdą burtininkė gali išsikviesti visus geriausius praeities kung fu karius ir pavogti jų kovos judesius.
Po pavykstą ištrukti iš burtininkės gniaužtų ir jis dar kartą susikauna su ja. Tačiau šį kartą jam padėti nusprendžia jo buvusi bendražygė lapė, kuri, supratusi kiek daug skausmo planuoja sukelti burtininkė, pasiryžtą stoti į beviltišką kovą. Burtininkė nesunkiai nugali Po. Tačiau, kai jau viskas atrodo prarasta, Po perduoda lapei savo išminties lazdą, kuri, burtininkės nuostabai, sugeba sėkmingai panaudoti ją prieš blogiukę. Pasibaigus kovai Po, įvertinęs lapės vidinius pokyčius bei pasiaukojimą, pasiūlo jei tapti naujuoju Drakono kariu.
Būtina pastebėti, kad ketvirtos dalies istorija niekaip negali net lyginis su praeitomis dalimis (ypač pirmomis dvejomis). Jei ankščiau „Kung-fu Pandos“ nuotykiai sugebėdavo elegantiškai sujungti šmaikštų humorą, nuostabias kovos scenas ir tolimųjų rytų išmintį į vieną nepakartojamą kinematografinį potyrį, tai dabartinė dalis (kažkokiu būdu) yra nuspėjamų klišių, formulių bei pajuokavimų mišinys.
Išties sunku patikėti, kad studija, kuri per paskutinį dešimtmetį sugebėjo sukurti vienus geriausių blogiukų kino istorijoje (jau neminint nuostabių blogiukų iš pirmų dviejų šios frančizės filmų), šiame filme pasitenkina dar vienu „kai aš buvau mažas, man niekas nedavė, ko norėjau, dėl to dabar užkariausiu visą Kiniją“ šablonu. Ypač nuspėjamas ir nerangus taip pat pasirodė sprendimas lapę padaryti kitu Drakono kariu. Tačiau tikriausiai didžiausios filmo nuodėmės yra susijusios su personažų pokyčiais bei augimu.
Šiuo atveju būtina pradėti nuo istorijos protagonisto – žiūrovų mylimos pandos Po. Filme Po, kaip personažo, augimas yra nagrinėjamas per gan stiprų tematinį pjūvį – pokyčius. Kitaip sakant, apie asmeninių pokyčių naudą ir komforto grėsmę. Tačiau filme tai daroma tik paviršutiniškai – pats Po nepasikeičia per visą filmą (tiesą sakant jis nepasikeičia per visus keturis filmus), o jo keliauninkė lapė transformuojasi iš dviveidės vagilės į heroję, pasiruošusią pasiaukoti už kitus.
Taigi filme deklaruojami bet kokie asmeniniai pokyčiai, bet ne faktiniai. Tačiau tai, kad filmo kūrėjai pasirinko kalbėti apie būtinybę keistis, bet patys nesugebėjo Po paversti labiau subrendusiu personažu (laikyti ji komfortabilioje savotiško paauglio būsenoje, kuri padėjo frančizei uždirbti daugiau nei milijardą JAV dolerių) ironiškai pademonstruoja, kokia tai išties svarbi tema.
Atskirai dar galima plačiau paanalizuoti Po pagalbininke lapę Zen, kuri nėra blogas personažas (kalambūras yra netyčinis), tačiau sukurtas išties nesėkmingai. Pirmiausia, labai keista, kad šiandieninis Holivudas linksta moteriškus personažus iš karto kurti galingus ir stiprius. Šiuo konkrečiu atveju – vos sutinkame lapę ji savo kovos menų meistriškumu nei kiek nenusileidžia Po, nors pastarasis turėtų būti patyręs Drakono karys, kurį apmokė geriausi kung fu mokytojai.
Todėl iškart kyla klausimas – kodėl buvo nepastebėta galimybė lapę pavaizduoti jauną, tvirtą ir daug potencialo turinčia kovotoją, kuriai, kad pasiektų savo galimybes, būtent reikėtų patyrusio, geraširdžio, ir nesavanaudžio kung fu mentoriaus Po. Tai leistų pagrįsti lapės prisirišimą prie Po ir vėlesnę jos vidinę transformaciją parodant, kokią svarbią vietą jaunam asmeniui gali užimti tinkamas mokytojas. O Po tokiu būdu galėtų pamatyti, kokią svarbią rolę jis gali atlikti net ir nebūdamas kovotoju. Bet, deja, gavome, ką gavome.
Pabaigai reikia paminėti ir dalykus, kurie filme pavyko sėkmingai. Iš estetinės pusės „Kung Fu Panda 4“ atrodo išties nuostabiai. Tai, šiaip ar taip, jau yra ketvirtas kartas, kai kūrybinė komanda grįžtą į šią magišką senovės Kinijos erdvę ir jie puikiai žino, kaip geriausiai ją pavaizduoti. Sujungus šį nuostabų reginį su puikiai parinkta muzika sukuriamas potyris, kuris priverčia su šypsena bei nuostaba linguoti galva daugelį. Gaila, žinoma, kad estetinis potyris nebuvo paremtas solidžiu scenarijumi.
Apibendrinant šį filmą būtina reziumuoti, kad „Kung Fu Panda 4“ yra silpniausia frančizės dalis. Tačiau pirmų filmų sėkmė bei paties personažo patrauklumas garantuoja, kad ir šis filmas studijai bus pelningas. Šiaip ar taip, naujausia frančizės dalis apie miela storulę pandą, kovojančią su blogiukais, nėra nuobodi, lėta, ar vizualiai neįdomi.
Kitaip sakant, šis filmas yra pakankamai gerai sukurtas, kad suviliotų tiek vyresnį žiūrovą, kuris užaugo su šiuo personažu ir eis žiūrėti vien dėl nostalgiškų sumetimų, tiek jaunesnį, kuriam tereikia spalvingos pramogos. Skirtingai nei po pirmų dviejų filmų, žiūrovas, išėjęs iš kino salės, neišsineš su savimi nieko.
Baigiant šią recenziją negalima nesugrįžti prie to keisto filmo kūrėjų sprendimo kalbėti apie pokyčių būtinybę ir tuo pat metu daryti viską, kad „Kung Fu Panda 4“ būtų dar vienas saugus (ir pamirštamas) animacinis filmas visai šeimai.