Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
„Argi gali pagauti meškere Leviataną/ar surišti jo nasrus virve?“ – klausiama Andrejaus Zviagicevo dramoje „Leviatanas“ (Leviathan, 2014). Didelio pripažinimo pasaulyje sulaukusiame ir tėvynėje kritikuojamame (dėl siužete keliamų asociacijų su Vladimiro Putino valdymu) filme režisierius ir scenarijaus autorius naujai interpretuoja „Jobo knygą“ paliesdamas opiausias visuomenės ydas.
Istorija perkeliama į šių dienų Rusijos provinciją, kurioje, atrodo, nuo Sovietų Sąjungos laikų nelabai kas pasikeitė. Miestelyje gausu problemų – alkoholizmas, nedarbas ir korumpuoti politikai, bet kokia kaina siekiantys sau naudos. Centrine filmo ašimi tampa Jobo prototipo Kolios (akt. Aleksei Serebryakov) kova su miestelio meru, norinčiu atimti iš jo namus. Iš Maskvos jam padėti atvyksta jaunystės draugas advokatas Dimitrijus. Iškapstęs nešvarius mero Vladimo darbelius, šantažu jis bando palenkti įvykius sau palankia kryptimi. Tačiau ši kova labiau primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais ir greitai atsigręžia prieš patį Dimitrijų.
Veiksmo plėtojimas primena Sergejaus Loznitsos filmą „Mano džiaugsmas“ (Schaste moe, 2010). Abiejų pagrindinių veikėjų gyvenimai filmams einant link pabaigos turi vis mažiau vilties. Kolia ir Georgijus, abu skirtingai traumuoti, bando išgyventi postkomunistinės santvarkos pasaulyje, kuriame dar jaučiamas senasis jos palikimas, ypač atokiuose kaimuose. Loznitsa šiuo pirmuoju savo vaidybiniu filmu, kaip ir Zviagicevas, susilaukė daug kritikos Rusijoje. Dar didesnė pykčio banga nusirito išėjus naujausiam Ukrainos režisieriaus dokumentiniam filmui „Maidanas“, pasakojančiam skaudžius praėjusiu metų sukilimo įvykius Kijeve.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
„Leviatane“ vykstančią Kolios kovą su meru, galima susieti su Putino agresija ir Krymo aneksija. Parodoma šių dienų realybė tik dar labiau pabrėžia, kad niekas nepasikeitė nuo to laiko, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Tam atskleisti pasitelkiama ne didmiesčio, bet kaimo aplinka, kuri iš tikrųjų labiau degeneravusi. Ir taip yra ne vien Rusijoje, bet daugumoje postkomunistinių šalių, kur kaimuose vyrauja nedarbas ir vieninteliu išsigelbėjimo šaltiniu tampa alkoholis. Todėl režisierius, kaip ir ne vienas Rytų Europos filmų kūrėjas, norėdamas atskleisti, kas dedasi už didžiųjų miestų spindesio, pasitelkia kaimą ir jo gyventojus. Pasitelkiant juos parodomos šalies ydos. Juk Maskva ir likusi Rusija yra tarsi dvi skirtingos ekonominio lygio valstybės.
Grįžtant prie paties „Leviatano“, tai šio filmo siužetas yra keliasluoksnis. Aiškiausiai žiūrovui yra suvokiamas „viršutinis“ filmo prasminis sluoksnis, kuriame pasakojama apie Kolios ir Vladimo tarpusavio kovą. „Apatiniu“ siužeto klodu tampa Jobo istorija. Paties filmo pavadinimas yra Biblinės jūrų pabaisos vardas, kuri pasaulyje kėlė chaosą („Žemėje sau lygaus neturi;/jis yra kūrinys be baimės“, Job 41,25). Todėl norint suprasti istoriją giliau, būtina susipažinti su Jobo knyga.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Joje svarbiau yra žmogaus tikėjimas Dievu ir nepasidavimas negandoms. Šventajame Rašte rašoma, kad Jobą išbandyti nusprendęs Viešpats iš jo atėmė visus gyvulius, tarnus ir sūnus, o jį patį nuo padų iki galvos išbėrė dvokiančiomis votimis. Apimtas šių negandų, jis pradėjo klausti Dievo, kuo jis nusidėjo ir kodėl būtent jam tai turėjo nutikti. Filme apie Jobą užsimenama pačioje pabaigoje, kai visko netekęs Kolia susitinka su kunigu, kuris jam papasakoja apie Leviataną. Šventasis Tėvas palygina jo gyvenimo įvykius su Jobu, taip sukurdamas šių dviejų istorijų paralelę. Todėl filmas gali pasirodyti įdomus ir dėl šiuolaikinės Biblijinės istorijos interpretacijos, ir dėl politinį Rusijos gyvenimą atspindinčios istorijos.
Prie filmo nuotaikos perteikimo labai prisidėjo Phillip Glass sukurtas garso takelis. Kompozitorius jau darbavosi kurdamas muziką „Iliuzonistui“, „Trumano Šou“, „Valandoms“ ir kt. „Leviatane“ jo sukurtos melodijos tampa tarsi istorijos prologu ir epilogu. Tą pačią funkciją atlieka ir jūra, pradedanti ir užbaigianti filmą, tarsi jį įrėmindama.
„Leviatanas“ – vienas stipriausių Europos filmų, pastatytų 2014 metais. Savo daugiasluoksniškumu sugebantis įtraukti ir leidžiantis pasiimti žiūrovui tai, kas jam svarbiausia. Stiprus scenarijus, gera vaidyba ir kinematografija šį filmą paverčia šedevru, ilgai išliekančiu atmintyje.
Filmą šiuo metu galite pamatyti „Kino pavasaryje“:
Kovo 24,antradienis, 21:30-23:51, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius
Kovo 28, šeštadienis,18:00-20:21, Forum Cinemas Kaunas, S01, Kaunas
Kovo 31, antradienis,21:45-00:06, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius
Balandžio 02, ketvirtadienis, 20:15-22:36, Forum Cinemas Akropolis, S01, Vilnius
Filmo anonsas: